Seimo nariai Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašo vetuoti atskirus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo straipsnius, kuriais išplečiamos dvigubos pilietybės ribos.
22 parlamentarų grupė pasirašė kreipimąsi į Prezidentę, kuriame prašoma vetuoti Pilietybės įstatymo atskirus straipsnius (2 straipsnio sąvokas, 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 punktus bei 21 straipsnio 1 dalį), taip pat siūloma teikti oficialią konstitucinę doktriną atitinkančias pataisas.
„Kitu atveju lieka vienintelis kelias – skubus kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo grupės straipsnių atitikimo Konstitucijai. Juk Lietuvai esant ES nare ir delegavus į ES dalį savo suvereniteto požymių Lietuvos Respublikos Pilietybės konstitucinis institutas yra pagrindinis mūsų valstybės nepriklausomybės požymis ir garantas", – išplatintame pranešime cituojamas Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Pasak jo, išplėstos dvigubos pilietybės suteikimo nuostatos įtvirtinimo šalininkai turi sutikti, kad norint tai įgyvendinti būtina keisti Konstitucijos 12 straipsnį, o ne kurti teisiškai, politiškai, moraliai ir socialiai pavojingas pataisas, o tai padaryti galima tik referendumu.
Primename, kad lapkričio pradžioje Seimas pritarė Pilietybės įstatymo projektui, kuriuo apibrėžiamos dvigubos pilietybės sąlygos bei išplečiamos ribos.
Pagal naują Pilietybės įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę, ar jo palikuonis, dėl asmens tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Lietuvos pilietybę galės turėti ir lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas asmuo; yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra pareiškusi, kad klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti patikėtas tautai apsispręsti. O ar pasirašys Seimo priimtą įstatymą, valstybės vadovė sakė nuspręsiantį jį išanalizavusi.
