„Jeigu manytume, kad valstybinės įmonės iš principo neturėtų kažkuo skirtis nuo privačių įmonių, sakyčiau, kad toks reikalavimas yra neprotingas, nes mes nenurodinėjame privačiam verslui, kas kiek laiko keisti vadovą, ypač jei jis yra naudingas įmonei. Kita vertus, šių pataisų atsiradimą galėjo paskatinti tai, kad valstybinės įmonės neveikia taip efektyviai, gerai, sąžiningai ir atvirai, kaip privačios“, - BNS sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Pasak jo, valstybė kaip akcininkė ne visuomet sugeba užtikrinti, kad jos kontroliuojamos įmonės tarnautų savo tikriesiems savininkams - mokesčių mokėtojams.
„Šios įmonės dažnai pradeda tarnauti paskirtiems vadovams ir siūlomos pataisos yra vienas iš būdų kovoti su šiuo reiškiniu. Sakyčiau, jis nėra tobulas, būtų daug protingiau ir geriau, jei valstybė veiktų kaip geras akcininkas, bet jei tai nėra įmanoma, galbūt kaip tarpinis sprendimas jis yra tinkamas“, - tvirtino LLRI prezidentas.
Ž.Šilėnas taip pat teigė, kad visų problemų prezidentės siūlomos pataisos išspręsti nepadės.
„Tai gali tapti visišku formalumu, taip pat ir vadovas gali būti, sakykime, popierinis. (...) Kol neatsiras sveiko, skaidraus valstybės kaip akcininko vaidmens, tol visos priemonės bus tik tarpinės. Valstybei reikėtų susikoncentruoti, kelias įmones ji gali turėti. Tarkime, jei valstybė turėtų dvi arba tris tikrai strateginės reikšmės įmones, pavyzdžiui, kokį nors elektros perdavimo tinklą ir dujotiekį, aš manau, ji savo funkcijas vykdytų puikiai. Tačiau tų valstybinių įmonių yra daugiau kaip 100, todėl vienas iš mano patarimų būtų sumažinti jų skaičių“, - BNS sakė Ž.Šilėnas.
Pasak jo, valstybės įmonių veiklos ir atskaitomybęs skaidrumą pastebimai padidintų privačių investuotojų pritraukimas.
„Jei į tas įmones būtų pritraukti mažumos profesionalūs strateginiai investuotojai, valdantys nuo 20 iki 30 proc. akcijų, jie būtų labai geras saugiklis ir garantas, kad įmonės veiktų tinkamai. Įsileidusi patikimo privataus kapitalo, valstybė galėtų rasti ne tik pinigų savo būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, krašto apsaugai finansuoti, bet ir nemokamai gautų korporatyvinę kultūrą bei atskaitomybę. Tai palengvintų ir mūsų stojimo į EBPO procesą“, - sakė Ž.Šilėnas.
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius BNS sakė, kad, jo žiniomis, tarptautinėje praktikoje tokios priemonės nėra plačiai taikomos.
„Geriausius principus taikančiose įmonėse įdiegta tokia valdysenos struktūra, kurioje veikia kompetentingi kolegialūs priežiūros organai, stebėtojų tarybos, valdybos, ir viena pagrindinių jų funkcijų yra vadovams kelti aiškius, viešus, išmatuojamus, ambicingus tikslus. Jei šie tikslai nėra vykdomi, valdybos, o jei jų nėra, pats akcininkas, bet kuriuo metu gali ir turi priimti sprendimą dėl vadovo keitimo“, - teigė R.Ambrazevičius.
„Tačiau taip pat akivaizdu, kad prezidentė pataisas siūlo matydama, jog šiuo metu pažangus valdysenos modelis daugelyje įmonių toli gražu nėra realybė“, - pridūrė jis.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taip pat tvirtina, kas siūlomos pataisas gali vertinti dviprasmiškai.
„Iš vienos pusės gerai, kad ten, kur vanduo yra užsistovėjęs, pataisų dėka jis bus sujudintas, bet iš kitos pusės, įmonėse, kuriose yra gerai veikiantys mechanizmai, ta kaina gali paskatinti ir, pavyzdžiui, įvairių strategijų peržiūrėjimą kas penkerius metus“, - sakė V.Plunksnis.
„Taip pat reikia daryti ir kitą darbą - pasisakyti, kokias įmones valstybė nori turėti. Jų galėtų būti mažiau“, - teigė Investuotojų asociacijos vadovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė parengusi įstatymų pataisas, kuriomis numatoma valstybės įmonėse ir valstybei priklausančiose akcinėse bei uždarose akcinėse bendrovėse vadovavimą riboti iki dviejų kadencijų po penkerius metus. Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisos teikiamos po to, kai žiniasklaidoje paskelbta, kad valstybei priklausantys „Lietuvos geležinkeliai“ dalino paramą su politikais susijusioms įstaigoms, vykdė neskaidrius pirkimus.
Prezidentūros duomenimis, valstybė 2015 metais valdė 123-is, savivaldybė - 233 įmones. 20 valstybės valdomų įmonių vadovai dirba daugiau nei 20 metų, kai kurie - 30 metų. Apie 40 vadovų dirba daugia nei 10 metų. Daugiausiai ilgalaikių vadovų yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.
