Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė savo priešpaskutinį, devintąjį, metinį pranešimą.
Godumo ir nepasitikėjimo kirminas
Prezidentė kalbą pradėjo sakydama, kad galvojant apie Lietuvą, ją apima prieštaringas jausmas, nes „iš vieno pusės matome įstabų laisvės kūrinį“, o iš kitos – „iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantį godumo ir nepasitikėjimo kirminą, verčiantį žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“.
„Tiek istorija, tiek dabartis mus nepaliauja mokyti, kad Laisvė – tai nesibaigianti atsakomybė. Iššūkių ir išbandymų buvo visada. Bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas“, – kalboje sakė šalies vadovė.
Kalboje prezidentė priminė, kiek išmokome atgaudami savo nepriklausomybę, kaip Jonas Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji išmokė mus nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį.
„Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai? Naujasis šimtmetis atsirito naujų išmėginimų banga, bet kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis. Išsivaduoti iš baimių, priklausomybės, įtakų ir nešvarių pinigų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Išsivadavimas nuo grobikų – mūsų atsakomybė
Savo kolboje prezidentė nepraleido progos užsiminti apie pastaruoju metu visuomenei išviešintą tam tikrų verslo grupių įtaką Lietuvos politiniams procesams. Jos teigimu, „sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant“.
„Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų.
Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“, – sakė D. Grybauskaitė. Ji taip pat gyrė, kad šalyje vis savarankiškesnė tampa teisėsauga, valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika.
„Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Užsidaro „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė teigė, kad tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką.
Vidaus politika – tarsi Gedimino kalnas
Primindama avarinę Gedimino kalno būklę, prezidentė jį lygino su vidaus politikos padėtimi, sakydama, kad „Ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja“.
„Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji sakė nuoširdžiai tikinti, kad su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija.
„Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus. Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas“, – teigė prezidentė.
Savanorių ne tik į kariuomenę, bet į partijas
Prezidentė džiaugėsi, kad kariuomenės rezervas vis didėja, bet ji pažymi, kad šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir partijas.
„Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė. O jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją“, – sakė D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina į santvarką, kur tautos susitarimas negalioja.
„Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija“, – įspėjo prezidentė.
Ne kariauti, o bendradarbiauti
Šalies vadovė sakė, jog selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje.
„Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos. Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės. <...> Atsakinga politika reikalauja visas žmonių rinktas valdžias ne kariauti, o bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų mūsų žmonėms“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Kritika „sofos“ ūkininkams
Savo pranešime prezidentė užsiminė ir apie „sofos“ ūkininkus bei žemės koncentraciją vienose rankose.
„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos. Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji priminė, kad artėja dar vienos derybos dėl „paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“.
Taip pat prezidentė atkreipė dėmesį ir į šalyje vis dar klestinčia atskirtį bei nepriteklių, kad žmonės regionuose jaučiasi niekam nereikalingi. „Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo. Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“. Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – pareiškė D. Grybauskaitė.
Žmonės supranta savo galią
Anot prezidentės, žmonės pagaliau supranta, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą.
„Dalyvaujamosios demokratijos kokybė taip pat turi keistis, kad už mus nespręstų kiti, kad netaptume pastumdėliais ir vasalais. Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais nueiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos mažės“, – sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pažymi, kad neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai.
„Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų. Jų balsas tapo girdimas“, – sakė prezidentė.
Dėmesys švietimui
Valdantiesiems rengiant švietimo reformą, apie ją užsiminė ir prezidentė. Jos teigimu, švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.
„Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą“ – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė pažymėjo, kad kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.
Aižėjantis šiandienos pasaulis
Ne ką mažiau pavojingas nei susiskaldymas vidaus santykiuose, prezidentei atrodo susikaldamas tarptautiniuose santykiuose.
„Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją daro miglotą. Globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji ragino stiprinti dvišalius santykius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą.
„Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje.
Naują kokybę įgavo Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Lietuvos saugumo atrama tapusia Vokietija“, – teigė šalies vadovė.
Vertybių kaita
Anot prezidentės, „Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta ir Pirmosios Respublikos dvasia“.
„Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis: kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius. Vadinasi, šimtmečio virsmas tikrai vyksta“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji džiaugėsi, kad į Lietuvą grįžta vis daugiau emigravusių tautiečių, o užsieniečiai Lietuvą renkasi naujaisiais namais.
„Tikėkime savo Lietuva labiau ir patys. Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams. <...> Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir gamtą? Jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis Lietuvos mums dovanotas laikas“, – sakė prezidentė.
Žiūrėkite tiesiogiai:
