Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti Neringą Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų buvo neadekvati sankcija prasižengimui, teigia prezidentės atstovas Linas Balsys.
Antradienio rytą prezidentės vyriausiasis patarėjas, kalbėdamas „Žinių radijuje“, sakė, kad šalies vadovė labai atsakingai žiūri į teisėsaugos sistemą, teismų darbą, nes tai yra tiesioginė jos kuruojama sritis.
„Šiuo atveju prezidentė griežtai atsiriboja nuo viso kito konteksto, kuris yra, žinoma, susijęs su teisėjos N. Venckienės vardu ir pavarde, ir visomis kitomis dramatiškomis ir rezonansinėmis bylomis, kurios siejamos su šia pavarde. Prezidentė tiesiog žiūrėjo labai griežtai, nešališkai į šios teisėjos darbą, analizavo jos veiklą, ir tas sprendimas nepatenkinti Teisėjų garbės teismo siūlymo atleisti N. Venckienę už neetiškus pasisakymus buvo priimtas labai gerai pasvėrus visus argumentus“, – teigė šalies vadovės atstovas.
Anot L. Balsio, prezidentė nepateisina, nepalaiko teisėjos N. Venckienės pasisakymų prieš savo kolegas, tuos pasakymus galima laikyti neetiškais ir nedarančiais garbės teismų sistemai. Prezidentės atstovas priminė, kad per visą Teisėjų garbės teismo istoriją pirmą kartą N.Venckienei buvo skirta pati griežčiausia sankcija – siūlymas atleisti. Atleidimas, pasak prezidentės atstovo, turėtų būti taikomas, kai teisėjai girtauja darbe, dalyvauja nusikalstamuose susitarimuose, pavyzdžiui, falsifikuojant sprendimus, bylų medžiagą ar vilkindami bylas.
„Tai iš tikrųjų yra nusižengimai, kurie tikrai niekaip nesuderinami su teisėjo darbu ir tiesiogiai daro žalą Lietuvos gyventojams. Tai, Prezidentės nuomone, teisėjos N. Venckienės atveju Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti tiesiog buvo neadekvati sankcija tam prasižengimui, kurį teisėja yra padariusi. Tai būtent tuo motyvuodama Prezidentė atsisakė teisėją N. Venckienę atleisti“, – komentavo L. Balsys.
Kita vertus, kaip pabrėžė prezidentės vyriausiasis patarėjas, šis atvejis nereiškia, kad sušvelnėjo teisėjams keliami aukšti moralės, etikos standartai.
„Prezidentė norėjo atkreipti dėmesį, kad Teisėjų garbės teismas turėtų vertinti adekvačiai situaciją ir pačias griežčiausias priemones visų pirma taikyti tiems teisėjams, kurie padaro prasižengimus savo tiesioginiame darbe, ir tie prasižengimai turi didelės žalos žmonėms ir valstybei“, – teigė L. Balsys.
ELTA primena, kad Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad N. Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjo etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje.
Teismas įvertino N. Venckienės pasisakymus, surašytus dienraščio „Kauno diena“ straipsnyje, kaip netoleruotinus, neatitinkančius santūrumo, mandagumo ir korektiškumo reikalavimų. „Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį“, – teigė N. Venckienė.
Teisėjų garbės teismas taip pat atkreipė dėmesį į N. Venckienės kalbas po to, kai buvo paskelbtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos sprendimas.
Garbės teismas mano, kad jos pasisakymas būtent apie Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narius vertinamas kaip užgaulus, nemandagus, netaktiškas, išreikšta neigiama nuomonė apie konkrečius teisėjus ir jie viešai apkaltinti.
Garbės teismo nariai akcentavo, kad N. Venckienės išsakyti kaltinimai vieši, bet juose nėra jokių jos teiginius pagrindžiančių faktų.
