Prezidentė Seimui ketina siūlyti priemones konkurencingumui ir vartotojų apsaugai didinti – teikti keturių įstatymų paketą, kuris įpareigotų teisės aktus vertinti per konkurencijos prizmę.
Baudos didės
Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisomis siekiama, kad baudos už klaidinančią reklamą ar informaciją apie produktą bei jų kainas būtų adekvačios ir atgrasančios nuo konkurencijos pažeidinėjimų.
„Pasak prezidentės, pati pagrindinė ir efektyviausia rinkos ekonomikomis sąlygomis veikianti priemonė, kuri veikia kainas – konkurencija. Siekiant teisingų kainų, nedidelių kainų, svarbiausia užtikrinti, kad šalyje veiktų sąžininga konkurencija“, – prezidentūroje žurnalistams kalbėjo prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanaitienė.
Prezidentė siūlo keisti baudų skaičiavimo metodiką ir didinti baudas prekybininkams. Įstatymų projektuose baudas numatyta susieti su įmonės pajamomis – iki 3 proc. metinių pajamų, bet net daugiau nei 100 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda gali būti dvigubinama. Didinti baudas prekybininkams už pažeidimus rekomenduoja ir Europos Komisija.
„Šiuo metu yra galimybė vilkinti teisminių procesus. Turime pavyzdžių, kai įmonės pasirodo finansiškai neįgalios sumokėti baudas. Pataisos užtikrins, kad bet kokiu atveju įmonė turi arba susimokėti baudą, arba pateikti finansinę garantiją“, – sakė prezidentės patarėja.
Kadangi nusižengę verslininkai šiuo metu įpareigojami baudą sumokėti per 3 mėn., bet apskundę nutarimą teismui gali procesą vilkinti net 2–3 metus, Konkurencijos įstatymo pataisomis įtvirtinamas paskirtos baudos neišvengiamumas. Bauda visais atvejais turės būti sumokėta iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti banko arba kitos finansinės institucijos garantija. Pastaruoju atveju įmonė turės sumokėti baudą kartu su palūkanomis.
Dar nėra išanalizuota, ar įstatymų pataisos neriboja konkurencijos, todėl prezidentė siūlo ir Teisėkūros pagrindų įstatyme apibrėžti, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas dar ankstyvame teisėkūros procese. Tai leistų nustatyti, ar teisės aktas nedarytų žalos vartotojui ir šalies ekonomikai.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metu liepos 1 d.
Vyriausybės siūlymų nežino
Tuo metu rugpjūtį su per didelėmis maisto kainomis kovoti užsimojęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė pakviesiantis 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų investuoti Lietuvoje. Vokietijos milžinė „Kaufland“ šio kvietimo jo atsisakė.
Anot L. Antanavičienės, prezidentūra dar nematė oficialių Vyriausybės pasiūlymų, apie juos žino tik iš žiniasklaidos.
„Bet kokie pasiūlymai turėtų būti skatinantys konkurenciją, o ne ribojantys konkurenciją. Jie turi būti įgyvendinami, realūs. Kai juos matysime, tai galėsime pateikti vertinimą“, – teigė L. Antanavičienė.
Teigiamas poveikis konkurencijai
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas džiaugiasi prezidentės siūlymu pravalomai vertinti, kokį poveikį konkurencijai turės visi kuriami teisės aktai.
„Jeigu kainomis nesame patenkinti, negalima jų numušti taip paprastai, kaip seno termometro. Rinkos ekonomika taip neveikia. Pirmas ir svarbiausias dalykas, numatomas privalomumas vertinti kiekvieno teisės akto poveikį konkurenciją. Nes konkurencija daro tiesioginį poveikį kainoms“, – žurnalistams prezidentūroje kalbėjo Š. Keserauskas.
Jis tai pat teigiamai vertina ir norą didinti baudas už nusižengimus, mat, Š. Keserausko teigimu, iki šiol baudos už reklamos pažeidimus buvo per mažos.
Paklaustas, ar kainos Lietuvoje didelės būtent dėl konkurencijos pažeidimų, Š. Keserauskas patikino, kad dideles kainas gali lemti ir nedidelė rinka.
„Kainas lemia daug dalykų. Jas lemia konkurencija. Net jeigu konkurencijos nėra, tai nereiškia, kad tai yra pažeidimas. Gali būti rinka maža, mažai žaidėjų, kurie vangiai konkuruoja“, – sakė Š. Keserauskas.