„Pasak prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kuriose dėl suaugusiųjų smurto ir atsakomybės stokos nukenčia įvairaus amžiaus vaikai, netgi kūdikiai. Dalis institucijų, privalančių pasirūpinti šių vaikų gerove, savo pareigą atlieka formaliai, o žmonės, norintys vaikus globoti ar įsivaikinti, ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės vyr. patarėja Lina Antanavičienė.
Prezidentė siūlo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai ( VTAT) gavus informaciją apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, Tarnyba turi ne vėliau kaip per vieną dieną (nesvarbu, ar darbo diena, ar savaitgalis, ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motiną krizių centre, šeimynoje ar perduoti jį budinčiam globėjui), parengti darbo su šeima planą ir etc. Iki šiol šis terminas buvo nekonkretus – apibrėžiamas kaip „nedelsiant“, o tai galėjo tęstis net kelias savaites ar dar daugiau.
Jeigu per du mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia – jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti iš priklausomybių, pagal prezidentės pataisas VTAT privalėtų kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip per 12 mėn. Per šį laiką su tėvais turi būti nuolat aktyviai dirbama, o tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti grąžinami ir anksčiau nei per 12 mėn. Jei tėvai per šį laiką visgi nepradeda rūpintis savo vaikais, VTAT turi kreiptis į teismą ir prašyti laikiną tėvystės ribojimą pakeisti nuolatiniu. Taip biologiniai tėvai praranda teises į savo vaikus, o šiems atveriamas kelias būti įvaikintiems.
Iki šiol jokių terminų nebuvo, todėl tėvai galėdavo kad ir dešimt metų turėti laikinai apribotas tėvystės teises. Toks vaikas nėra įvaikinamas, jis tarsi „pakimba“ globos įstaigoje.
„Terminai atsiranda su aiškiu tikslu. Vaikas neturi kabėti ir būti tėvų neveiklumo, neatsakomybės ir nenorėjimo rūpintis bei institucijų, kurios turi rūpintis vaiko teisėmis, neveiklumo auka. Čia atsiranda aiškūs terminai, kada ir viena pusė – biologiniai tėvai, ir kita pusė – institucijos, besirūpinančios vaiko teisėmis ir apsauga - žino, kiek laiko viena pusė turi taisytis, o kita padėti tai pusei, kuri turi taisytis, arba, jei neįvyksta pozityvus pokytis ir vaikui nesukuriama saugi aplinka grįžti į šeimą, imtis žingsnių sekančiam etapui. Šiai dienai didžioji problema globos ir įvaikinimo procese yra įsitempę laike šie visi procesai“, - nurodo L. Antanavičienė.
Keičiasi įvaikinimas
Prezidentė siūlo suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimynoms arba giminėms, jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką. Jei be tėvų globos likusios vaiko brolis/sesuo jau yra įvaikintas ar globojamas šeimoje, VTAT numatoma pareiga tokį vaiką siūlyti įtėviams/globėjams, kurių šeimoje auga jo brolis/sesuo.
Prezidentūra taip pat siūlo prilyginti vaiko priežiūros sąlygas (išmokas, atostogas) įsivaikinusiai šeimai toms sąlygoms, kuriomis naudojasi biologiniai tėvai gimus vaikui. Atskaitos taškas – ne vaiko amžius, o vaiko atsiradimo šeimoje data. Taip įtėviai galės naudotis tomis pačiomis socialinėmis garantijomis (pavyzdžiui, atostogomis) kaip ir šeimoje gimus vaikui. Šiuo metu įtėviai, įsivaikinę vaiką, gauna tris mėnesius atostogas – po pataisų galės rinktis metus arba dvejus su atitinkamai mažėjančiomis išmokomis.
2016 m. vyriausias įvaikintas vaikas buvo 9 metų, trys vaikai 7-9 metų, iš viso įvaikinti buvo 78 vaikai.
Taip pat siūloma užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiek biologiniams tėvams, tiek globėjams ir įtėviams, tvarkant dokumentus įvaikinimui ir globai, atstovaujant teismuose. Įvaikinančius asmenis siūloma atleisti nuo žyminio mokesčio – 41 euro.
Prezidentė taip pat siūlo didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams nuo 50 iki 55 metų. Taip pat siekiama užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą – atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis.
Įteisinama galimybė, kad teismas dar įvaikinimo procese gali priimti sprendimą perkelti vaiką į šeimą daug anksčiau, kol sprendžiamos biologinių tėvų problemos ar kol sutvarkomas „teisinis statusas“ įvaikinimui. Visgi, jei vaikas jau būna perkeltas į šeimą, o biologiniai tėvai pasitaiso, jis grąžinamas biologiniams tėvams.
Budintys globėjai
Šiuo metu Vilniuje yra 11 budinčių globėjų – su jais SOS vaikų kaimas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį. Kauno vaikų gerovės centras “Pastogė” turi įdarbinę 6 budinčius globėjus. Prezidentė siūlo įteisinti apmokytą profesionalų budintį globėją. Jiems būtų mokama alga – 152 eurai plius tiek, kiek išskirs kiekviena savivaldybė. Mokėjimus globėjams vykdytų Globėjų centras – juridinis asmuo, iš kurio savivaldybė pirktų paslaugas.
Šiuo metu profesionaliems budintiems globėjams SOS vaikų kaimas moka tokias išmokas: už dviejų vaikų globą – 600 eurų, už trijų vaikų globą – 900 eurų. Už kūdikį ar vaiką su negalia – 600 eurų, Taip pat kiekvienam vaikui priklauso ir vaiko krepšelis – 230 eurų. Taip pat kiekvienam vaikui skiriama 100 eurų būsto nuomai, duodami įsikūrimo pinigai ir 4 val. per mėnesį suteikiama specialistų pagalba.
2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašytos 9665 šeimos. Vaikų jose buvo 18 664.
Vaikų globos namuose praėjusių metų gale buvo 3218 vaikai. 2015 m. gale – 3275 vaikai.
2016 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 70 sutuoktinių Lietuvoje įvaikino 78 be tėvų globos likusius vaikus – įvaikintos 33 mergaitės ir 45 berniukai.
