Prezidentė siūlo leisti vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių dėl visų nusikaltimų, padariusių didelę žalą valstybei ar asmeniui. Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė BNS sakė, kad kiekvienu atveju sprendimą dėl to, ar yra pagrindas vykdyti ikiteisminį tyrimą už akių, priimtų prokuroras.
Teoriškai priėmus šias pataisas, teismui už akių galėtų būti perduotos buvusių bankininkų Raimundo Baranausko, Vladimiro Antonovo ir Vladimiro Romanovo bylos. Prezidentūra konkrečias bylas komentuoti atsisakė, bet pranešime spaudai pažymėjo, kad „nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos atskleidė teisines spragas, kurios leidžia net ir milijonų grobstytojams išvengti atsakomybės“.
Rusija yra suteikusi politinį prieglobstį buvusiems „Snoro“ ir Ūkio banko akcininkams R.Baranauskui ir V.Romanovui. Lietuvos teisėsauga nori juos teisti dėl didelės vertės turto iššvaistymo.
Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių įtariamajam nedalyvaujant galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas.
Anot Prezidentūros, ikiteisminis tyrimas už akių būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuva.
Kas yra didelė žala
Tačiau Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad projekte pateikta „didelės žalos“ sąvoka yra pernelyg abstrakti.
„Tai bendra sąvoka. Reikėtų galvotui, ar nereikėtų jos tikslinti. Baudžiamajame kodekse yra kalbama apie didelę žalą ne tik turtui, bet ir aplinkai, taip pat didelę žalą dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Apibrėžimai yra keliose vietose“, - BNS sakė I.Vėgėlė.
Advokato teigimu, abejonių kelia ir tai, kad pagal siūlomas pataisas jau prokuroras, o ne teismas galės konstatuoti, jog žala yra patirta.
„Pagal nekaltumo prezumpciją tik teismas turbūt ir gali konstatuoti, kokia žala patirta. Dabar ikiteisminio tyrimo pareigūnas avansu turi konstatuoti, kokia patirta žala, ir tai nulemia visą procesą“, - kalbėjo jis.
Pasak I.Vėgėlės, klausimų kelia ir numatytas informavimas apie įtarimus per centrines susižinojimo įstaigas.
„Jei tai būtų susiję su užsienio piliečiu, tos įstaigos turėtų tai daryti. Čia kalbama apie Lietuvos piliečius - gali būti, kad tos įstaigos nustums į šalį tuos dokumentus, nes tai ne jų pilietis. Jos gali ir nežinoti, kur jis gyvena. Reikia įvertinti, ar toks informacijos siuntimas centrinei užsienio susižinojimo įstaigai atitiks Europos žmogaus teisių konvencijos įpareigojimą supažindinti asmenį“, - sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, Lietuvos advokatūra yra pasirengusi įsitraukti svarstant įstatymo projektą Seime.
Eksbankininkus priglaudė Rusija
Prezidentūra konkrečias bylas komentuoti atsisakė, bet pranešime spaudai pažymėjo, kad „nuo teisingumo į užsienį sprunkančių įtariamųjų istorijos atskleidė teisines spragas, kurios leidžia net ir milijonų grobstytojams išvengti atsakomybės“.
Rusija yra suteikusi politinį prieglobstį buvusiems „Snoro“ ir Ūkio banko akcininkams R.Baranauskui ir V.Romanovui. Lietuvos teisėsauga nori juos teisti dėl didelės vertės turto iššvaistymo.
Šiuo metu ikiteisminį tyrimą už akių įtariamajam nedalyvaujant galima vykdyti tik prieš teisingumo vengiančius užsieniečius, pabėgusius iš Lietuvos ir tik už tarptautinio pobūdžio nusikaltimus, tokius kaip terorizmas, genocidas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas.
Anot Prezidentūros, ikiteisminis tyrimas už akių būtų vykdomas tik išimtiniais atvejais, kai įtariamasis slepiasi užsienio valstybėje, piktybiškai vengia dalyvauti baudžiamajame procese, o užsienio valstybė, kurioje jis yra, nebendradarbiauja su Lietuva.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta 2013 metais.
