Įstatymo šalininkai pirmadienio vidudienį rengia protestą Daukanto aikštėje prie Prezidentūros bei žada įteikti 34 nevyriausybinių organizacijų pasirašytą kreipimąsi ir piliečių peticiją. „Bus labai apmaudu ir tai parodytų, kad yra atsižvelgiama ne į kažkokius žmogiškumo principus, bet į tai, kas patogiau verslui, kuris užsiima šia praktika“, - reakciją į galimą prezidentės veto spaudos konferencijoje išsakė viena iš protesto iniciatorių, Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto docentė, dr. Agnė Širinskienė, dalyvavusi svarstant įstatymą Seimo Sveikatos reikalų komitete, tikino, kad priimtos įstatymų nuostatos „atitinka naujausius mokslo pasiekimus“.
„Labai gaila, bet pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra labai daug manipuliavimo faktais ir informacija, pateikiami melagingi, klaidinantys duomenys apie Seimo priimtą įstatymą siekiant bet kokia kaina įtakoti prezidentę ir gauti veto“, - sakė ekspertė.
Skleidžiama klaidinga informacija
Pasak įstatymo šalininkų, skleidžiama neteisinga informacija, jog siekiant didesnės apvaisinimo sėkmės šaldyti galima tik embrionus, taip pat, jog šaldant kiaušialąstes reikalinga papildoma intervencija. A.Širinskienė pabrėžia, kad alternatyvus ir moksliniai tyrimais dėl efektyvumo pagrįstas kiaušialąsčių šaldymo metodas šiuo metu įteisintas Italijoje bei Maltoje, jį taip pat naudoja ir kai kurios Lietuvos gydymo klinikos.
„Yra meluojama, kad įstatymas visiškai užkerta galimybę susilaukti sveikų palikuonių, jei vienas iš tėvų turi genetinę, paveldimą ligą. To nėra. Įstatymas, jei jis įsigalios, suteiks galimybę išvengti dalies genetinės kilmės ligų nevykdant embrionų atrankos“, - tikino ji.
Ji taip pat vadino „manipuliacijomis“ teiginius, kad įstatyme įteisintos pagalbinio apvaisinimo procedūros negalės būti kompensuojamos valstybės ir atliekamos valstybinėse klinikose - dalis jų, anot specialistės, jau dabar turi tam reikiamas licencijas ir įstatymai nedraudžia to daryti.
A.Širinskienė teigė, jog aukšti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai elektroniniais laiškais inicijuoja peticijas prieš priimtą įstatymą, ragina prezidentę jį vetuoti bei nurodo kitus palaikyti šią ministerijos poziciją. Esą, tokie „raginimai“ ministerijai pavaldžioms įstaigoms darbo metu siunčiami, pavyzdžiui, iš ministerijos Sveikatos plėtros strateginio skyriaus vadovės Rimos Vaitkienės darbinio pašto.
Ji embrionų šaldymo lobizmu ir tiesioginiu poveikiu Sveikatos apsaugos ministerijai kaltina Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovą Laimoną Griškevičių, kuris dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose svarstant projektą, „lydėjo sveikatos apsaugos ministrą“ ir, anot jos, geriau išmanė liberalųjį įstatymo variantą, nei pats ministras.
„L.Griškevičius labai aktyviai lobavo biomedicinių tyrimų įstatymą ir siekė, kad tame įstatyme būtų įtvirtintas eksperimentų su embrionais liberalizavimas. Dabar būdamas onkohematologu, visiškai neturėdamas nieko bendro su pagalbiniu apvaisinimu ar ginekologijos sritimi, staiga jis tampa Pagalbinio apvaisinimo įstatymo lobistu (...). Tai gal šaldyti embrionai tapo reikalingi tam, kad siekiama pradėti eksperimentus su embrionais“, - retoriškai klausė ji.
„Spaudimą patiria ir pacientai - jų parašus renka už jų gydymą atsakingi gydytojai arba jiems nurodymus siunčia socialdemokratų Seimo narių patarėjai“, - piktinosi A.Širinskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė Jolita Palubinskienė tikino, kad įstatymas subalansuoja nevaisingos poros interesus turėti vaiką ir ir embriono apsaugą. Anot jos, pasaulis jau prieš kelis dešimtmečius susidūrė su etine problema, jog dirbtinio apvaisinimo procedūrose gali būti sukuriama ir iki 20-ies embrionų, o pavykus pirmam apvaisinimo ciklui panaudojama tik keli, tad likę užšaldyti embrionai suėjus tam tikram terminui „bus pasmerkti sunaikinti“. Tad rasta sėkminga alternatyva - apvaisinimas naudojant šaldytas kiaušialąstes.
„Maltoje, iš 2014-ųjų pateikto embriono apsaugos instituto ataskaitos, matome, kad šaldytų kiaušialąsčių panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui yra netgi efektyvesnis, nei šviežių, atitinkamai tai yra 30,77 ir 27,91 procento (...). Visame pasaulyje nuo 2007-2008 metų sėkmės procentas yra apie 30 proc., t.y. iš 3 apvaisintų embrionų vienas turi šansų gimti. Taigi, galime drąsiai teigti, kad mūsų Seimo priimtame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintą embriono apsaugą garantuojanti norma nėra nepateisinama - iš tikrųjų, tai skatina mokslo pažangą“, - kalbėjo mokslininkė.
Ji taip pat tikino, kad embrioninių kamieninių ląstelių terapija nėra patvirtinta mediciniškai, tad nepanaudotus embrionus tokiam gydymui būtų netikslinga naudoti. Seimas praėjusią savaitę baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą - jų skaičius negalės viršyti trijų. Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms. Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kad įstatymas įsigaliotų 2017-aisiais, jį dar turi pasirašyti prezidentė.
