Šalies vadovė teigia, kad lengvatos atsisakymas į biudžetą atneštų 30 mln. eurų, turėtų poveikį 700 tūkst. gyventojų ir skatintų „pašalpinę visuomenę“.
„Visada, kai kalbame apie vieno ar kito finansinio instrumento panaudojimą, turime galvoti apie tikslą. Ko siekiame? Ar daugiau surinkti į biudžetą, ar neva didesnio socialinio saugumo, ar teisingumo. Iš tiesų, kai kalbame apie lengvatas, tai Lietuvoje jų yra virš 43, o tai reiškia beveik 1 mlrd. eurų sumą. Norėčiau tik paminėti, kad šios lengvatos atsisakymas galiausiai į biudžetą atneštų tik apie 30 mln. eurų, bet paliestų 700 tūkst gyventojų, todėl politiškai, socialiai ir finansiškai sunkiai pateisinamas pasiūlymas“, - interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
„Atrodo, kad ir toliau norime mėginti kurti pašalpinę visuomenę, bet nei politinės nei socialinės naudos nematau“, - ketvirtadienį transliuotame interviu sakė šalies vadovė.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centriniam šildymui nustos galioti birželio 1 dieną, o po to bus taikomas įprastas 21 proc. mokestis.
Konservatoriai neseniai pasiūlė šildymo lengvatą pratęsti dar trejus metus, o socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas siūlo neribotam laikui įtvirtinti mažesnį tarifą.
Kritikai sako, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes ja naudojasi ir turtingi žmonės, tuo metu lengvatos automatiškai negauna visi tie, kurie nesinaudoja centrinio šildymo sistema, nepriklausomai nuo jų pajamų. Vyriausybė pasisako už tai, kad šildymo išlaidos būtų kompensuojamos tik mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Lengvatos šalininkai sako, jog valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, o ne perkelti šią naštą ant vartotojų pečių. Jie teigia, kad panaikinus lengvatą socialinės paramos gavėjais taptų šimtai tūkstančių gyventojų, tai būtų biurokratinė našta savivaldybėms ir moralinė žala pašalpų gavėjais paverstų daugiabučių gyventojams.
