D. Grybauskaitės teigimu, dėl priimtų pataisų atsiranda galimybė didinti „Sodros“ pensijas ne tik tiems žmonėms, kurių pensijos šiuo metu yra mažiausios, bet ir visiems dabartiniams pensininkams, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
„Dirbantiesiems sukuriama paskata sukaupti didesnę senatvės pensiją. Jiems suteikiama galimybė kaupti papildomai – daugiau, nei įstatyme numatytas minimumas, ir pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Jos numatytos ir darbdaviams, jeigu jie prisidės prie savo darbuotojų kaupiamų pensijų“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Jame pabrėžiama, kad pensijų fondų dalyvių keliama teisėtų lūkesčių problema yra sprendžiama paliekant valstybės biudžeto dotaciją, kaip valstybės paskatinimą dalyvauti kaupime, įtvirtinant mokesčių lengvatas kaupiantiesiems daugiau, mažinant apmokestinimo naštą darbo jėgai.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Vyriausybė turi tinkamai pasirengti sprendimų įgyvendinimui ir suprantamai žmonėms išaiškinti naujovių turinį, kad visi galėtų įvertinti savanoriško pasirinkimo galimybes.
Be to, pasak prezidentės, būtina, kad pensijų sistema taptų tvari, ilgalaikė ir užtikrinanti visuomenės pasitikėjimą valstybe.
Pensijų reformos pokyčiai
Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, atsisakoma „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatoma nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, bus mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8 proc., nuo 2020 metų – 0,65 proc., o nuo 2021 metų – 0,5 proc. fondo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.
Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės), anuitetui įsigyti reikiamų lėšų suma mažinama iki 10 tūkst. eurų. Įstatyme įtvirtinti 2 pensijų anuitetų rūšys: atidėtasis pensijų anuitetas ir standartinis pensijų anuitetas. Taip pat įtvirtintos vienkartinės ir periodinės pensijų išmokos, kurios bus paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties.
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Nemažai kritikuotas automatinis dirbančiųjų įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina siūlymą pensijų anuitetų platinimą perduoti „Sodrai“.
