Anot jo, dalis siūlymų galėtų palaukti iki 2023-iųjų, tačiau yra klausimų, kurių atidėlioti nereikėtų.
„Pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą. Tokiu būdu nušauname du zuikius vienu metu: skatiname įmones didinti vidutinį darbo užmokestį ir skatiname įmones priimti daugiau naujų darbuotojų, kas taip pat yra nepaprastai svarbu, kai nedarbas didėja (...). Tai, manau, yra savalaikis, tiksliai adaptuotas dabartinei situacijai sprendimas, kurio nėra tikslo atidėlioti“, – LRT televizijai penktadienio vakarą sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, antrasis toks pasiūlymas yra dėl nedarbo draudimo neįgaliesiems, keičiant tvarką, kai darbą praradę neįgalieji gauna tik dalį nedarbo išmokos, viršijančios pensijų ir kitų socialinių išmokų dydį.
„Šiuo klausimu mes sutariame, kad įstatymui reikia pritarti ir visi tam pritaria, tik gaila, kad įstatymo įsigaliojimo terminas vietoje mūsų siūlomos liepos 1 dienos, yra keliamas į 2022 metų sausio 1 dieną. Tai nuvilia, todėl kovosime dėl lankstesnės datos“, – sakė jis.
Prezidentas siūlo pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, o didesnėms kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinėms pajamoms taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tokiu dydžiu būtų apmokestintos ir 35 tūkst. eurų viršijančios pajamos iš kapitalo prieaugio bei dividendai.
G. Nausėdos pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvendins anksčiausiai nuo 2023 metų.
I. Šimonytė sakė vertinanti G. Nausėdos iniciatyvas kaip „fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“.
