Pasak Prezidentūros, penktadienį Europos Vadovų Tarybos nuotoliniame posėdyje G. Nausėda akcentavo, kad susiklosčiusi saugumo situacija Europoje reikalauja „atitinkamo ir subalansuoto atsako“, nes Rusijos „agresyvi laikysena regione tęsiasi, darydama įtaką politiniam stabilumui, ypač Rytų partnerystės valstybėse“.
„Nors santykiams su Rusija ketinama skirti kovo mėnesio EVT, tačiau demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principų pažeidimai šioje šalyje verčia ES reaguoti jau dabar“, – pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.
Išplatintame vaizdo įraše G. Nausėda tvirtino ES lyderiams kėlęs Rusijos klausimą ir dėl sulaikyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bei persekiojamų jo bendražygių.
„Tikrai išgirdome atsaką, išgirdome aiškią motyvaciją, žinią iš Europos Vadovų Tarybos prezidento Charleso Michelio pasisakymo, kad jis šį klausimą kels ir spaudos konferencijoje, be jokios abejonės, kels ir savo būsimų vizitų į Rytų partnerystės šalis metu“, – vaizdo įraše po susitikimo sakė prezidentas.
Anot jo, Rusijos klausimas „neužmirštas, jis tikrai įgijo reikšmingą politinį svorį“.
„Ir aš tikiuosi, kad mes pademonstruosime tam tikrą politinį nuoseklumą, kuris yra labai reikalingas. Kartais tas blaškymasis arba pauzės tikrai įneša nereikalingos sumaišties arba nusiunčia neteisingą signalą šaliai rytuose“, – tvirtino jis.
Sesijoje, skirtoje ES Pietų kaimynystės klausimams aptarti, prezidentas pasveikino atnaujintą ES Pietų partnerystės iniciatyvą ir išreiškė lūkestį, kad ES ir Pietų kaimynystės valstybių santykiai būtų grįsti demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principais.
Jis pabrėžė, kad Lietuva taip pat „yra labai entuziastingas aktyvios Pietų kaimynystės politikos rėmėjas“, tačiau kvietė ES išlaikyti ambicingus tikslus ir Rytų partnerystės šalyse.
„Šios šalys tikrai iki šiol nusipelnė nepakankamo Europos Sąjungos institucijų dėmesio ir labai džiugu, kad tartum atliepdamas į šį lūkestį, gerbiamas Ch. Michelis kitą savaitę ketina aplankyti visas tris asocijuotas ES nares – Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą, aptardamas ne tik jų reformas, bet ir politinio deeskalavimo galimybes Sakartvele“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis kartojo, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti sprendžiant Sakartvelo politinę krizę, bet pabrėžė, jog „turime vengti neapgalvotų, stichiškų ir kartais menkai paruoštų veiksmų, kurių, deja, praeityje pasitaikė, nes tai pakirs mūsų potencialą ir galimybes būti efektyviais tarpininkais“.
EVT sesijoje G. Nausėda taip pat pažymėjo būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) ir Jungtine Karalyste. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad ES stiprins santykius su naująja JAV administracija, ypač saugumo ir gynybos srityse. Anot jo, Europos saugumui reikalingi ir artimi santykiai su Kanada.
Taip pat jis akcentavo NATO, kaip strateginio ES partnerio vaidmenį, nuo kurio priklauso saugumo užtikrinimas Europoje.
