Prezidentas Valdas Adamkus paragino valdančiąją Socialdemokratų partiją "neperrašinėti" Lietuvos istorijos ir neteisinti Lietuvos gyventojų genocido vykdytojų.
V. Adamkus interviu Lietuvos radijui pirmadienį (01.27) pasipiktino praėjusį savaitgalį surengta konferencija buvusio sovietinės Lietuvos kompartijos vadovo Antano Sniečkaus atminimui ir tuo, kad šiame renginyje dalyvavo Socialdemokratų partijos atstovai.
V. Adamkus teigė buvęs nustebintas, "kad vienam iš lietuvių tautos genocido organizatorių A. Sniečkui buvo surengtas oficialus minėjimas".
"Pabrėžiu, oficialus minėjimas. Buvau sukrėstas, kai tarp minėjimo rengėjų ir dalyvių pamačiau valdančiosios partijos - Socialdemokratų - atstovus", - interviu sakė Prezidentas.
Konferencijoje dalyvavo keli socialdemokratai parlamentarai.
V. Adamkaus teigimu, 1940 metais būtent A. Sniečkus kartu su sovietinės slaptosios tarnybos NKVD vadovais "pasirašė Lietuvos partijų, tarp jų ir socialdemokratų, vadovų likvidavimo planą, būtent A. Sniečkus, kaip Maskvos statytinis, vadovavo Lietuvos valstybės ir visuomenės griovimui, represijoms prieš lietuvių tautą, organizavo pirmuosius Lietuvos žmonių trėmimus".
"Tūkstančiai Lietuvos žmonių žuvo ištremti į Sibirą ar įkalinti Antano Sniečkaus nurodymu. Tokia yra tiesa", - sakė Prezidentas.
V. Adamkus sakė, kad save gerbianti tauta ir civilizuota valstybė negali šitos tiesos užmiršti ar iškreipti.
"Mes negalime toleruoti mėginimų perrašyti Lietuvos istoriją, pateisinti jos okupaciją ir tautos genocido vykdytojus. Mes negalime leisti ištrinti ribos tarp nusikaltėlių ir jų aukų", - sakė V. Adamkus.
Savaitgalį prie Lietuvos mokslų akademijos, kur vyko A. Sniečkaus 100-osioms gimimo metinėms skirta konferencija "Tauta, epocha, asmenybė", susirinko apie 300 protestuotojų, kurių daugumą sudarė buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą" lyderis Seimo narys Julius Veselka, užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis, buvęs UR ministras, socialdemokratas Povilas Gylys. Į konferenciją kviestas vienas socialdemokratų lyderių Česlovas Juršėnas neatvyko.
Nemažai politikų pasmerkė Lietuvos mokslų akademijos, Antrojo pasaulinio karo dalyvių komiteto ir Lietuvos Socialdemokratų partijos klubo "Mokslas" organizuotą konferenciją, kuri, jų vertinimu, "žeidžia žuvusiųjų ir mirusiųjų nuo komunistinio teroro Lietuvos žmonių atminimą".
Istorikų teigimu, A. Sniečkus buvo idėjinis bolševikas ir dar liks keleriems metams iki Lietuvos okupacijos 1940 metais jis savo noru atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės ir tapo Sovietų Sąjungos piliečiu. Prasidėjus okupacijai, jis buvo atsiųstas į Lietuvą padėti kurti sovietų valdžią.
Istorikų teigimu, A. Sniečkus asmeniškai pasirašinėjo sovietų valdžios į Sibirą tremiamų asmenų sąrašus, o vėliau prašė Maskvos neleisti tremtiniams grįžti į tėvynę. Tačiau A. Sniečkaus gerbėjai teigia, kad jo pastangomis Lietuva buvo apsaugota nuo rusifikacijos, gauta lėšų iš Maskvos pramonės objektų statybai, atsisakyta utopinių žemės ūkio projektų.
A. Sniečkus mirė 1974 metais.
BNS
