Seimas iš naujo svarstys prezidento Valdo Adamkaus vetuotas pataisas, naikinančias ministerijos sekretorių pareigybę. Šalies vadovo argumentai neįtikino visų parlamentarų – buvo nubalsuota, kad bus iš naujo sprendžiamas, kaip apibūdino Kęstutis Daukšys, „konservatorių ir socialdemokratų šeimyninis ginčas“.
Popiet turėję dar kartą svarstyti ministerijų organizacijos pertvarką, parlamentarai šį klausimą atidėjo iki kovo 10-osios, kada prasidės eilinė pavasario sesija. Socialdemokratų frakcijos vardu Gediminas Kirkilas paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Už tokį pasiūlymą balsavo 23 Seimo nariai, 48 buvo prieš, 6 susilaikė. Kadangi pertraukos prašė opozicinė frakcija, pakanka, jog siūlymą paremtų penktadalis balsavusių.
Kartu su Vyriausybės įstatymo pataisomis prezidentas vetavo ir su juo susijusius dar tris – Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pakeitimus. Šie įstatymai buvo keičiami atsižvelgiant į Seimo naujai priimtą Vyriausybės įstatymą. Priešingu atveju šalyje galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos.
Lietuvos Respublikos Seimas vasario 5 dieną priėmė įstatymą, kuriuo panaikino karjeros valstybės tarnautojų – ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių – pareigybes ir jas pakeitė politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – viceministrais ir karjeros valstybės tarnautoju – ministerijos kancleriu.
Prezidentas: nedidinkime politizacijos
Prezidento patarėjas Lauras Bielinis Seimo salėje, pristatydamas prezidento argumentus prieš tokią pertvarką ministerijose, kalbėjo, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarančių asmenų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu, todėl veiksmingam šių funkcijų vykdymui būtinas valstybės tarnybos stabilumas, funkcijų tęstinumas ir perimamumas, kuriems neigiamą įtaką gali turėti įstatyme numatyti pakeitimai.
L. Bielinis, perteikdamas šalies vadovo poziciją, teigė, kad įstatymu įtvirtinama ydinga tendencija ministerijų politinio (asmeninio) ir karjeros valstybės tarnautojų proporciją bei skaičių keisti po kiekvienų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, kai pasikeičia Vyriausybę formuojanti valdančioji dauguma. Anot prezidento, toks valstybės tarnautojų korpuso formavimo nestabilumas sukuria prielaidų pažeisti valstybės tarnybos politinio neutralumo principą.
Be to, pakeitimams įgyvendinti būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis, neigiamai paveiksiantis ministerijų pajėgumą vykdyti joms nustatytas funkcijas, ypač svarbias sprendžiant ekonominio sunkmečio iššūkius.
L. Bielinis pridūrė, kad papildomas argumentas, privertęs prezidentą nepasirašyti įstatymo, buvo pavojus taip padidinti valstybės tarnybos politizacijos lygį. Jis priminė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, šis lygis yra vienas mažiausių, o priėmus Vyriausybės įstatymo pataisas, jis pasikeistų ne Lietuvos naudai.
Prezidento patarėjas ragino problemą dėl ministerijų pertvarkos spręsti kuo greičiau, kadangi valstybės tarnautojai šiuo metu yra laukimo būsenoje. „Galvojama daugiau apie būsimą karjerą nei apie realų darbo vykdymą“, - sakė L. Bielinis.
Valdžią – politikams, o ne biurokratams
Užvirus diskusijoms, dalis Seimo narių teigė, jog valstybės tarnyboje reikalingi pokyčiai, o tai esą geriausiai užtikrins kartu su ministrais ateinantys nauji valdininkai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad reikia sudaryti sąlygas ateiti naujiems žmonėms, kurie norėtų pokyčių ir būtų pasiryžę juos vykdyti. „Kodėl mes pokyčių nesulaukėme tol, kol dirba tie žmonės (karjeros tarnautojai – aut.)“, - retoriškai klausė jis. Anot TS-LKD nario, norint daryti permainas, valstybės tarnyboje turi dirbti daugiau politikų.
„Tvarkiečiui“ Andriui Mazuroniui užkliuvo prezidento pabrėžtas tęstinumas valstybės tarnyboje. Pasak jo, tą tęstinumą gali užtikrinti ir likę departamentų vadovai, o „atėjus naujam ministrui bent be minimalios savo komandos pokyčių negalima įvykdyti“. Jis pridūrė, kad Vyriausybės įstatymo pataisos neįpareigoja atleisti viceministrų, tačiau tik suteikia tokią teisę. Apeliuodamas į karštą socialdemokratų senosios tvarkos gynimą, A. Mazuronis pridūrė, kad socdemai neturėtų drebėti dėl savo viceministrų likimo. „Kadangi jie yra tikrai profesionalūs, jie nebus atleisti“, - ironizavo Seimo narys.
Petras Gražulis piktinosi, kad šiuo metu Lietuvą valdo ne politikai, o biurokratai. „Politikams prisiimti visą atsakomybę, kai jie neturi tikros komandos, yra nesąžininga“, - kalbėjo „tvarkietis“. Pasak jo, keičiantis politinei daugumai turėtų keistis ir įtakingiausių biurokratų statusas.
Pinigų plovimas ir sumaišties didinimas
Tuo metu kiti parlamentarai aršiai gynė iki šiol galiojančią ministerijų organizaciją – anot jų, priėmus pataisas būtų ne tik politizuojama valstybės tarnyba, tačiau tarnautojams būtų užkertamos ir karjeros galimybės. Anot socdemo Juozo Oleko, kaip aukščiausią karjeros tarnautojo profesinės veiklos pakopą palikus departamento vadovo postą, jauni ir ambicingi žmonės paprasčiausiai neis dirbti į valstybės tarnybą.
Kitas socialdemokratas Česlovas Juršėnas apgailestavo, kad šiomis pataisomis įnešama tik dar daugiau netvarkos į ir taip jau sujauktą situaciją valstybėje. „Galima sakyti – ar dar viena sumaištimi daugiau ar mažiau – vis tiek linksma bus. Bet gal susiprotėkime, atauškime ir sumažinkime tos sumaišties. Kam jis mums reikalinga“, - kolegas agitavo parlamentaras.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys teigė, kad „šeimyninis ginčas tarp konservatorių ir socdemų užgožia pačią esmę – pusę metų ministerijos negalės dirbti“. Anot jo, pokyčiai išblaškytų kolektyvus ministerijose.
Seimo nariai ragino atkreipti dėmesį ir į tai, kad pasitraukiant ministrui tektų mokėti dideles išeitines kompensacijas – jos tektų ne tik ministrui, bet ir jo atsivestai komandai. „Tai yra politinė pinigų plovimo sistema ir nieko daugiau“, - pareiškė Vytenis Povilas Andriukaitis.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
