Prezidentas Valdas Adamkus neigiamai vertina planus nukirpti nuo kitų metų krašto apsaugos biudžeto 42 mln. litų. Kandidatas į premjero postą konservatorių vadovas Andrius Kubilius savo ruožtu teigia, jog siūlantieji atsisakyti numatyto taupymo, turėtų pasiūlyti kitus šaltinius, kuriais būtų galima padengti biudžeto lėšų trūkumą.
„Aš iš principo galvoju, kad vis tik kariuomenei turėtume ieškoti pinigų, išlaikyti bent tame pačiame lygyje, kuriame esame, per eilę metų NATO valstybėms mes visą laiką žadame išpildyti savo dviejų procentų įsipareigojimus, kurių niekada nepadarėme“, - sekmadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Krašto apsaugo ministro pareigas laikinai einantis socialdemokratas Juozas Olekas savo ruožtu žurnalistams aiškino, kad ir šiuo metu kitiems metams numatytas biudžetas nepilnai tenkina poreikius.
„Mažinti iš tikrųjų nėra priežasties, mes girdime iš būsimosios Vyriausybės narių, kad jie surinks dar du milijardus papildomai, manau, kad iš tų 2 mlrd. dar papildomai galima paskirti ir krašto apsaugai“, - sakė J.Olekas.
Naujos valdančiosios Permainų koalicijos partnerių pasirašytame krizės įveikimo plane sutarta, kad Krašto apsaugos ministerijos kitų metų finansavimas bus sumažinamas 42 mln. litų.
„Daug eilučių yra sumažinama, tarp jų žemės ūkiui, ir atlyginimams ir kitkam. Krašto apsaugos biudžeto mažinimas yra bendro mažinimo dalis“, - BNS sekmadienį aiškino kandidatas į premjerus Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius.
Jo teigimu, antikrizinio plano nuostatos bus perkeltos į kitų metų biudžetą, o jei kas nors iš koalicijos partnerių norės atsisakyti vieno ar kito mažinimo, turės pasiūlyti „kompensuojančią eilutę“.
Gynybai dar Gedimino Kirliko Vyriausybės pasiūlytame kitų metų biudžeto projekte, kurį naujasis Seimas žada iš esmės keisti, numatyta skirti 1,56 mlrd. litų (59,2 mln. litų daugiau nei šiemet). Tai sudaro apie 1,16 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO šalys yra įsipareigojusios siekti, jog šis rodiklis būtų bent 2 proc. BVP.
