Nepriklausomybės atkūrimo 18-ąsias metines ženklino kalbos apie visuomenės susiskaldymą ir teisingumo valstybėje stoką. Šventinę nuotaiką gadino minėjimo išvakarėse politikų noriai skeltos nesantaikos kibirkštys, rašo „Lietuvos žinios“.
Dvi dienas iš eilės Seime skambėjo Lietuvos himnas. Pirmadienį juo buvo pradėta paskutinė šios kadencijos parlamento sesija, o vakar istorinėje salėje minėta Kovo 11-oji. Į iškilmes atvykę garbūs svečiai pasigedo pirmojo valstybės asmens - prezidento Valdo Adamkaus. Tai pirmas kartas, kai šalies vadovas nedalyvavo Seime surengtame iškilmingame posėdyje Nepriklausomybės dienai paminėti. Kaip LŽ sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, V.Adamkus nespėjo grįžti į Vilnių iš Meksikos, kur su žmona kasmet tradiciškai atostogauja. Tačiau prezidentas ketino vakar vakare dalyvauti Nacionaliniame dramos teatre vykusiame priėmime.
Iškilmingo minėjimo dalyviai vakar turėjo progos pamatyti dokumentinį filmą, kurio kūrėjai prieš 18 metų užfiksavo nepriklausomybės paskelbimo akimirką. Džiūgaujanti tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo salė, besiglėbesčiuojantys signatarai, plojimais istorinę žinią palydinti minia, nuimamas senasis sovietų respublikos herbas, kylanti trispalvė - kai ką šie kadrai vakar privertė nusibrauti slapta nuriedėjusią ašarą.
Simboliška, kad būsimuosiuose Seimo rinkimuose šių metų rudenį pirmą kartą dalyvaus jaunuoliai, gimę po 1990 metų kovo 11-osios. Tokių yra per 35 tūkstančius. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vakar sakė tikįs, kad demokratinių vertybių apsuptyje auganti karta pateisins lūkesčius. „Tačiau šiandien mūsų jaunimas regi ir kitką - korupciją ir žūtbūtinę interesų kovą, asmeninės ir grupinės naudos siekimą visuomenės ir valstybės sąskaita, bėgimą nuo atsakomybės ir nebaudžiamumą. Dažniausiai to kaltininku įvardijama mūsų praeitis“, - pabrėžė V.Muntianas. Tačiau, pasak jo, didžiausias praeities palikimas esame mes patys - kiekvienas, per 18 metų nesugebėjęs priimti ir įtvirtinti nepriklausomos demokratinės valstybės vertybių. „Susiskaldžiusi visuomenė pasmerkta nesėkmei. Tik turėdami bendrą tikslą, į kurį vieningai koja kojon žygiuosime, galime sukurti valstybę, kokios siekiame, kokioje norime gyventi“, - ragino V.Muntianas.
Pasak Kovo 11-osios Akto signataro Narcizo Rasimavičiaus, Lietuvą iki šiol valdo „kompartijų sekretoriai, kompartijos centro komiteto instruktoriai, kaime - buvusi kolūkinė valdininkija, policijoje - milicijos pulkininkai“.
„Visi jie gyvena gerai ir labai gerai. Tai jie šiandien sudaro visų lygių valdžios elitą“, - teigė signataras. Anot jo, šiandieninis Lietuvos valdžios elitas kratosi vakarietiškų standartų vežime - kas pasyviai laukdamas, kad viskas savaime susikratys, kas aktyviai kaišioja pagalius į ratus. Jei ne tie pagaliai, šiandien jau turėtume eurą, bet vietoj jo turime mažiausias pensijas, netikusius įstatymus, daug niekam nereikalingų institucijų, energetikoje - parazituojančius tarpininkus, didžiulę korupciją, su kuria elitas siūlo kovoti taikos sutartimis.
„Tada, Kovo 11-ąją, tauta manė, kad gauna teisingumą. Deja, sugebėjome duoti tik teisę laisvai rinkti politikus. Argi tai mažai?“ - retoriškai klausė N.Rasimavičius, rašo „Lietuvos žinios“.
