„Gaila, kad ši valdančioji koalicija prasideda nuo ultimatumo. Aš jau pasakiau, kad tai buvo klaida – pakviesti šią partiją į valdančiąją koaliciją. Dabar mes matome vis daugiau pavyzdžių, kad reiškiamos pretenzijos, reiškiami tam tikri kaprizai ir jeigu jie nesibaigs, pradėti vykdyti normalią veiklą Vyriausybei bus sunku. Juk iš esmės įvyko tik vienas Vyriausybės posėdis, o jau tiek ultimatumų ir tiek visokiausių įstorijų“, – Prezidentūros išplatintame komentare teigė G. Nausėda.
„Teisinės problemos, kurios šiuo metu persekioja poną Žemaitaitį yra pernelyg didelės ir jų baigtis yra neaiški. Todėl jam pačiam būtų tikslingiau susilaikyti nuo pretenzijų tapti Seimo vicepirmininku, išspręsti tuos teisinius klausimus, kurie yra aplink jį, ir tada, jeigu viskas tvarkoje, pretenduoti į šitą postą, nesukeliant bereikalingų aistrų“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas ragina „Nemuno aušrą“ susilaikyti nuo pernelyg didelių ambicijų.
„Kviečiu prisiimti tą politinę atsakomybę „Nemuno aušrai“, kurią suteikė jai nemaža dalis Lietuvos žmonių. Nemanau, kad „Nemuno aušros“ rinkėjai norėjo skandalo politinėje arenoje, jie norėjo normalaus darbo. Nereikėtų badyti pirštais į visus ir sakyti, kad trukdo dirbti. Man tai primena, kad jau anksčiau esame turėję tokių partijų, kurios sakydavo, kad vis kažkas joms trukdo“, – dėstė G. Nausėda.
„(Reikėtų – ELTA) grįžti prie normalaus dialogo, susiturėti nuo savo pernelyg didelių ambicijų ir dirbti taip, kad žmonės įsitikintų, kad jie padarė teisingą sprendimą. Aš manau, kiekviena, į Seimą išrinkta, partija nori įrodyti, kad ji buvo verta to pasitikėjimo, kurį išreiškė Lietuvos žmonės“, – pridūrė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pareiškė kelsiantis klausimą dėl buvimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas. Antradienį jis pripažino, kad tokie svarstymai yra pakankamai rimti.
Kalbos apie galimą koalicijos griūtį kilo po to, kai politikas pranešė sieksiantis tapti septintuoju Seimo vicepirmininku.
Visgi anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoje byla kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Turių pažistamą okulistę, daro operacijas, išbandžiau ant saves...- galėčiau parekomenduoti, - jei su regėjimu blogai.
1 val. ·
PARANOJA
Noriu pacituoti vieną neseniai išgirstą Advento pamokslą. Kunigas, besiremdamas Evangelija pagal šv. Matą, apibūdino mūsų visuomenę:
„Jie – kaip smėlio dėžėje sėdintys vaikai. Jie piktinasi: „Mes jums grojame, o jūs kažkodėl nešokate“, „mes jums diriguojame, o jūs kažkodėl nedainuojate“ ir pan.“
Iš tiesų, ar dar kurioje kitoje pasaulio šalyje yra tiek aukštuose valdžios ir kitos įtakos postuose sutūpusių „būtybių“, kurios pagal savo sąmonės išsivystymo lygį nelabai kuo skiriasi nuo tų smėlio dėžėje sėdinčių vaikų, apsikabinusių savo didįjį Ego ir reikalaujančių, kad visas pasaulis šoktų pagal jų dūdelę. Pati daug keliauju po pasaulį, bet tokio mūsų taip vadinamo „elito“ tuščio susireikšminimo dar nesu mačiusi.
Kas išmokys Kiniją gyventi, jei ne mes? Kas praneš visai Visatai, kad D. Trumpo administracija yra ne tokia? Kas pakeis Gruzijoje teisėtai išrinką vadžią, jei ne mes? Kas išrinks Baltarusijai „teisingą“ prezidentą? Kas pasakys, kad JAV Kongreso atliktas tyrimas apie žalingą plandemijos valdymą yra niekinis, jei ne mes? Kas susigalvos, kad Lietuvos bukalauras, vietoj intelekto demonstruojantis auskarą nosyje, yra pats kiečiausias pasaulio mokslininkas? Aišku, kad tik mes. Kas geriausiai žino, kam priklauso Krymas? Aišku, kad tik mes. MES, MES, MES!!!!
Žinote, man tai jau panašu, kad Lietuva rimtai serga. Arba bent jau eina rimtos ligos link, kuomet nevaldomas ego transformuojasi į psichinę ligą, vadinamą paranoja. Ar dar daug liko iki tos ribos, kuomet nebegalėsime lipti į tą patį baseiną, kuriame maudėsi rusas?
Kelią, kuriuo einantis vaikiškas Ego virsta į paranoją, labai suprantamai savo knygoje “Naujoji žemė” aprašė Eckhart Tolle. Cituoju:
„Paranoja yra pernelyg didelio ego liga. Šiai ligai būdingos fantazijos, kuriomis protas stengiasi įprasminti jį slegiančią nepaliaujamą baimę. Pagrindinis tokių fantazijų elementas yra ligonių įsitikinimas, kad kiti žmonės juos persekioja, rezga prieš juos sąmokslą ir nori juos nužudyti. Tam tikrais atvejais paranojiniai įsitikinimai užvaldo ištisas organizacijas ar net nacijas.
Ego reikia kitų žmonių, kad galėtų jų bijoti ir nekęsti. Kuo didesnis jūsų ego, tuo labiau jūs tikite, kad visas jūsų gyvenimo problemas sukuria kiti žmonės. Taip pat tikėtina, kad jūs nuodijate kitų žmonių gyvenimą.
Psichikos liga, kurią mes vadiname paranoja, pasireiškia dar vienu simptomu, šiaip jau būdingu kiekvienam ego, tik paranojos atveju šis simptomas įgauna ekstremalią formą. Kuo žmogus labiau įsitikinęs, kad jį šnipinėja, persekioja ir jam grasina, tuo svarbesnis jis yra pats sau. Jis- visatos centras, apie kurį sukasi visi įvykiai, į jį nukreiptas visų kitų dėmesys. Jis yra ypatingas, nes yra nuskriaustas tokios daugybės žmonių. Tačiau savo iliuzijose jis ne tik auka, bet ir didvyris, kuriam lemta išgelbėti pasaulį ir įveikti blogio jėgas.
Kolektyvinis nacijų, genčių ir religinių organizacijų ego taip pat neretai pasižymi stipria paranoja: „mes“ kovojame prieš „kitų“ skleidžiamą blogį. Tai yra didelių žmonijos kančių šaltinis. Tokios ekstremalios kolektyvinės paranojos pavyzdžiai buvo Ispanijos inkvizicija, deginusi eretikus ir raganas, du pasauliniai karai, Šaltasis karas, komunistinės diktatūros, užsitęsęs Artimųjų Rytų konfliktas.
Kuo nesąmoningesnės yra žmonių grupės ar nacijos, tuo didesnė tikimybė, kad ego patologija peraugs į fizinę prievartą. Kai tarpusavyje bendrauja du nesąmoningi žmonės, jų argumentais dažnai tampa jėga. Nesąmoningai jie jaučia , tarsi kovotų dėl savo išlikimo ir tai atspindi jų emocijos – jie pikti, įniršę, agresyvūs. Jiems būtinai reikia laimėti, antraip jie bus sunaikinti.
Dzenbudizme yra toks posakis: Neieškok tiesos, tiesiog liaukis branginti savo nuomonę“.
P.S. Ir kol vieni „pasaulio bambos“ šlovina kitą „pasaulio bambą“, (t.y. niekam nežinomą sportininkę, dėvėjusią „teisingus“ marškinėlius), visiems, kas dar turi jėgų linkiu.... ramybės ir sveikatos. Pirmiausia – psichinės sveikatos. Ir išsilaisvinimo nuo tos paranojos, į kurią žvelgiu kaip į baisiausią žvėrį, graužiantį mūsų valstybės adekvatumo pamatus.
