Prezidentas Rolandas Paksas, atmesdamas Konstitucinio Teismo kvietimą ir atsisakydamas liudyti Konstituciniame Teisme, aiškiai vengia nepatogių klausimų ir vėl demonstruoja nepagarbą aukščiausioms šalies teisinėms institucijoms.
Tai antradienį vertindamas R. Pakso sprendimą neliudyti Konstituciniame Teisme, kuriame nagrinėjami būtent prezidentui iškelti kaltinimai, sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas.
"Toks elgesys aiškiai rodo prezidento norą išvengti nepatogių klausimų, kuriuos atsakyti reikėtų. Be to, toks atsisakymas netiesiogiai tik patvirtina dalį R. Paksui keliamų įtarimų. Manau, kad jis šitaip daro sau žalą, nors galbūt didesnę žalą būtų sau pasidaręs ateidamas ir liudydamas teisme", - “Eltai” sakė A. Sakalas.
Pasak A. Sakalo, Konstituciniam Teismui R. Pakso neatėjimas tikrai aiškumo nedavė. Prezidentas, anot A. Sakalo, neprivalo atvykti liudyti į Konstitucinį Teismą, taip pat nėra įpareigotas dalyvauti ir Seime vyksiančiuose apkaltos proceso posėdžiuose.
Liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus nuomone, R. Paksas savo elgesiu dar kartą patvirtino vengiantis tiesioginės akistatos ne tik su Seimo, bet ir su teisminėmis institucijomis. Tai, G. Steponavičiaus manymu, tik patvirtina, kad prezidentas nenori tiesiai atsakyti į klausimus.
Prezidentas R. Paksas, antradienį spaudos konferencijoje motyvuodamas atsisakymą liudyti, teigė, kad jo rašytiniai paaiškinimai jau yra pateikti Konstituciniam Teismui. Prezidentas taip pat pareiškė įsitikinimą, kad kylančius byloje neaiškumus tinkamai paaiškins jo advokatai.
G. Steponavičiaus teigimu, šie R. Pakso išdėstyti argumentai neįtikina, nes "ir patys prezidento advokatai ne kartą patvirtino negalį visko atsakyti bei paaiškinti".
Kviesti prezidentą trečiadienį į posėdį Konstitucinis Teismas nusprendė baigęs nagrinėti vadinamuosius trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį veiksmus, dėl kurių pradėta apkalta valstybės vadovui. Tai veiksmai, susiję su UAB "Žemaitijos keliai" akcijų dalybų istorija. Prezidentas šioje istorijoje kaltinamas daręs įtaką "Žemaitijos kelių" bendrovės akcininkų sprendimams, davęs nurodymus paveikti tuos sprendimus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui ir nesiėmęs priemonių užkirsti kelią neteisėtai naudotis jo, kaip Respublikos prezidento, vardu.
Prezidentas R. Paksas vieną kartą yra davęs paaiškinimus Konstituciniame Teisme praėjusių metų gruodžio pradžioje. Tuomet šis teismas naginėjo dekreto dėl pilietybės išimties tvarka suteikimo Jurijui Borisovui atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad dekretas, kuriuo prezidentas R. Paksas suteikė Lietuvos pilietybę rinkimų kampanijos rėmėjui, neatitinka Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo.
ELTA
