Prezidentas Rolandas Paksas po antradienį (07.15) įvykusio susitikimo su nacionalinio transliuotojo tarybos nariais vis dar nėra apsisprendęs, ar reikia įvesti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) abonentinį mokestį, kurio galimybės Lietuvoje svarstomos jau nuo praėjusio dešimtmečio vidurio.
Prezidento patarėja socialinės politikos klausimais Dalia Kutraitė-Giedraitienė žurnalistams sakė, kad R. Paksas susitikime domėjosi abonentinio mokesčio privalumais, galimais jo neigiamais padariniais, mokesčio įgyvendinimo būdais, tačiau savo poziciją pareikš "vėliau".
Prezidento patarėjos teigimu, svarbiausia rasti bendrą visų valdžios grandžių ir politinių frakcijų sutarimą.
LRT tarybos pirmininkas Romas Pakalnis žurnalistams tvirtino, kad abonentinis mokestis yra vienas iš būdų padaryti nacionalinį transliuotoją nepriklausomą nuo politikų, nes visuomenė jį išlaikys be tarpininkų, be politikų, kurie bus reikalingi tik tada, kai bus priimamas abonentinio mokesčio įstatymas.
"Toliau radijas ir televizija teikia paslaugas piliečiams ir piliečiai įstatymo nustatytu būdu moka abonentinį mokestį. Abonentinio mokesčio mokėtojas iš tikrųjų yra kaip radijo ir televizijos dalininkas, kaip akcininkas", - sakė R. Pakalnis.
R. Pakalnis taip pat akcentavo būtinybę dėl abonentinio mokesčio įvedimo rasti politinį sutarimą tarp prezidento, Seimo ir Vyriausybės "visuomenei tyliai pritariant".
Be to, R. Pakalnio teigimu, visuomenei reikia paaiškinti abonentinio mokesčio prasmę, kad tai "nėra mokestis už kažką nežinau ką", o "mokestis už mano radiją ir mano televiziją".
Tarybos pirmininko teigimu, tokį mokestį įvedusiose valstybėse jį moka tik turtingesni gyventojai, o iš socialiai remtinų žmonių mokestis nereikalaujamas.
Visuomeninio transliuotojo abonentinio mokesčio įvedimas numatytas dar 1996 metais priimtame LRT įstatyme, tačiau politikai iki šiol nesiryžo priimti nepopuliaraus sprendimo įvesti naują mokestį.
Seimas gruodį dar kartą atidėjo abonentinio mokesčio įvedimą iki 2004 metų sausio 1 dienos. Tokį mokestį buvo numatyta įvesti jau nuo 2003 metų sausio 1 dienos.
Pastarąjį kartą prie idėjos įvesti abonentinį mokestį grįžo socialdemokratai Aloyzas Sakalas, Algirdas Butkevičius ir Algirdas Kunčinas bei liberalas Gintautas Babravičius, birželį įregistravę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma LRT finansuoti iš abonentinio mokesčio, atsisakant komercinės reklamos, o patį mokestį įskaičiuoti į gyventojams bei įmonėms taikomą elektros energijos tarifą.
Komercinės LRT veiklos pajamos 2002 metais buvo 14,6 mln. litų - 1,8 karto didesnės nei 2001-aisiais (8 mln. litų). LRT pajamos iš reklamos bei žaidimų organizavimo pernai išaugo du kartus iki 10,4 mln. litų. Tikimasi, kad šiemet reklamos ir žaidimų organizavimo pajamos išaugs 12,5 proc. iki 11,7 mln. litų.
Iš biudžeto LRT veiklai pernai skirta 37,3 mln. litų - 13,3 proc. mažiau nei 2001-aisiais (43 mln. litų). Planuojama, kad šiemet iš biudžeto LRT bus skirta 37,9 mln. litų.
BNS