Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo devintuosiuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kurių tema - „Valstybės kūrimas vertybių ir socialinės krizės laikais".
Valstybės vadovas pabrėžė, kad vienas svarbiausių pastarojo laiko ženklų, palietusių visas mūsų gyvenimo sritis - tai pasaulinės bei nacionalinės aktualijos, ekonominis sunkmetis ir Maldos pusryčių dalyvius kalbėti apie tikrą valstybės ir tautos kūrybos darbą. Prezidentas taip pat priminė Evangelijoje aprašytą požiūrį į žmogiškąją krizę: „Jei grūdas, nukritęs į dirvą, neapmirs, jis neduos naujų vaisių" ir paragino įžvelgti, kas mūsų gyvenime turėtų apmirti ir duoti naujų vaisių.
„Apmirti turi tai, kas į šią krizę atvedė: nežabotas egoizmas, pelno kultas, įsitikinimai, kad egzistuoja kažkokie dėsniai, galintys pakeisti asmeninę atsakomybę, nubraukti įsipareigojimus. Sakyčiau, kad į krizę vedė ir mūsų požiūris į jauno žmogaus formavimą. Ugdymą ir išmintį mes pakeitėme žinių teikimu, nors visi žinome, kad tikrai ne tas pat yra žinoti apie pasiaukojimą ir aukotis, išmanyti moralės teorijas ir moraliai elgtis, kalbėti apie solidarumą bei pilietinę visuomenę ir būti atsakingu piliečiu", - sakė Prezidentas V.Adamkus.
Valstybės vadovo įsitikinimu, žmogui visada, o ypač sunkumų akivaizdoje, būtina pastanga pakilti virš kasdienių problemų.
„Kodėl, dejuodami dėl nūdienos bėdų, nesusimąstome, kokie iš krizės išeisime: susitelkę, solidarūs, parodę atjautą ir supratimą ar susiskaldę, slegiami nuoskaudų ir nepasitikėjimo?", - klausė Prezidentas V.Adamkus ir paragino kalbant apie šio meto sunkumus labiau akcentuoti žodį „laikini".
„Prisiminkime tūkstančio metų Lietuvos istoriją ir pagalvokime: jeigu dabartinį laiką įvardijame kaip didžiulę krizę, kaip reikėtų pavadinti, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, dvidešimtojo amžiaus vidurį ar Sausio 13-osios naktį?", - sakė valstybės vadovas.
Dabartinį laikotarpį Lietuvos Prezidentas įvertino kaip didelę galimybę pasitikrinti, ar teisingais principais vadovaujamės kurdami ir puoselėdami savo valstybę.
„Nors krizė ištiko ekonomiką, bet skaudžiausias jos padarinys - dar kartą atsivėrusios visuomeninės ir socialinės problemos: susvetimėjimas, diferenciacija, solidarumo stoka. Ar į tokią dabartį atėjome ne todėl, kad buvome itin sureikšminę interesus, ypač ekonominius, ir visiškai nuvertinę vertybes, idėjas, idealus? Ar nebuvo taip, kad, siekdami gero ir patogaus gyvenimo, smukome į moralinę prarają? Sąžiningas atsakymas į šiuos klausimus - tai galimybė praregėti ir pažinti bei suvokti esminius mūsų gyvenimo dalykus. Galimybė grįžti prie krikščionybės ir bendražmogiškojo bendrabūvio esmės. Galimybė nenaikinti savęs iš vidaus ir išlikti žmonėmis, tauta, valstybe. Tikėjimas ir pasitikėjimas - štai tvirčiausias pamatas ieškant kelio iš nežinios, baimės ir netikrumo", - sakė Prezidentas V.Adamkus.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad piliečių tarpusavio pasitikėjimą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe labiausiai žlugdo praraja tarp žodžių ir veiksmų.
„Piliečiai atleidžia už klaidas, bet neatleidžia už melą. Ne klaidos varo visuomenę į visuotinę neviltį ir nepasitikėjimą, o tai, kas vyksta klaidas padarius. Kai neužtenka drąsos pasakyti tiesą, o žūtbūt bandoma pasiteisinti, pasislėpti, ieškoti kaltų. Kai pradedama manipuliuoti tokiais svertais kaip Konstitucija, įstatymai ar kiti teisės aktai. Kai įsigali dvejopi standartai ir teisės, vien kaip priemonės, suvokimas, - sakė Lietuvos Prezidentas. - Šiai problemai įveikti nereikia milijardų, nes pasirinkimas, ar laikysimės europietiškų krikščionybės principų, priklauso tik nuo mūsų".
Prezidento V.Adamkaus įsitikinimu, dabartinė krizė pirmiausia yra mūsų dvasios krizės, dvasios devalvacijos rezultatas.
„Liberalizmo tėvai gyveno visuomenėje, suformuotoje krikščioniškojo solidarumo principu. Todėl jiems buvo neįsivaizduojama, kad žmogaus egoizmas gali peržengti tam tikras ribas. Jie manė, kad asmuo gali siekti naudos tik paisydamas bendrų interesų. Deja, pasaulis nutolo nuo šios nuostatos, ir tai - labai grėsminga tendencija. Jei valstybė lieka tik arbitru, konstatuojančiu stipriojo pergalę, einama link valstybės žlugimo", - sakė valstybės vadovas ir paragino iš esmės perorientuoti mąstymą pozityvios bendrystės kryptimi.
Prezidentas V.Adamkus priminė ir prieš šešiolika metų Lietuvoje viešėjusio Popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą jaunimui savo krašto ateitį statyti ne nuo langų, bet nuo pamatų.
„Šiandien kartoju Šventojo Tėvo žodžius jaunuomenei, kuri per tą laiką, prabėgusį nuo istorinio vizito, išaugo ir jau subrendo. Ši užduotis laukia kiekvieno iš Jūsų, ši užduotis lauks Jūsų vaikų ir provaikaičių. Valstybės kūrimas - tęstinis ir niekada nesibaigiantis procesas. Krizės prasideda ir baigiasi, o Lietuva ir lietuviai liks. Turi likti. Todėl turime būti stiprūs. O visais sunkmečiais būsime stiprūs tiek, kiek gerovės sąlygomis liksime ištikimi pamatinėms moralinėms vertybėms, - sakė Prezidentas V.Adamkus. - Vienos iš tų vertybių - tikėjimo lietuvių tauta, Lietuvos valstybe ir visais jos žmonėmis".
Sekmadienį Prezidento rūmuose vykusiuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose taip pat kalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun. Ričardas Doveika, Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.
Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuos globoja šalies vadovas - tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiame susitikime kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose.
Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Amerikos Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais įvyko pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.
Lietuvoje pirmieji Nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 metais. Nuo tada šią tradiciją puoselėja Prezidentas Valdas Adamkus.
