Specialistai tikina, kad premjerui trūksta politinės kultūros ir susitvardymo, bet pripažįsta, kad jis – ne pirmas ir galimai ne paskutinis aukšto rango Lietuvos politikas nejautriai leptelėjęs vieną ar kitą žodį.
Visgi tokiai nuomonei pritaria ne visi, yra manančių, kad premjero aštresnis žodis nuskamba vietoje ir laiku, o krizinė komunikacija turėtų būti dar aktyvesnė. Esą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos laikas jau baigiasi, scenoje norėtųsi matyti daugiau premjero.
Žvirbliu išskrenda, bet briedžiu grįžta
Premjeras S. Skvernelis, komentuodamas stringančią paramą verslui, viešai pareiškė, kad jeigu verslui po mėnesio atsiranda išgyvenimo dilemos, galbūt su jais „ne viskas tvarkoje“.
„Jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, galbūt ir su tais verslais ne „viskas tvarkoje buvo“, – sakė premjeras.
Jis taip pabrėžė, kad pinigai nebus dalijami visiems, o tik tiems, kurie patiria sunkumus pagal nurodytus kriterijus. Šie žodžiai supykdė nemažą dalį verslininkų, o kai kuriems net buvo paskutinis lašas apsispręsti ir parduoti ar dovanoti savo verslus.
Oponuojantys politikai taip pat neliko nuošalyje, štai parlamentarė Ingrida Šimonytė šį posakį pavadino neetišku. Bet tai, ką pasakė premjeras nebuvo pirmas, ir, tikėtina, paskutinis kartas, kai premjeras nejautriai pasakė tai, ko daugelis gal nenorėjo girdėti.
Kovo pabaigoje po Vyriausybės pasitarimo kalbėdamas apie karantiną premjeras pareiškė, kad kai kurių sugrįžtančių piliečių negalima pavadinti žmonėmis.
„Jūs turbūt matėte, pilna vaizdų socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta. Žmonėmis, atleiskite už išsireiškimą, gal aš būsiu grubus, pavadinti jų negalime. Tokie asmenys, kaip elgiasi čia išsilaipinę iš lėktuvų arba keltų, kelia mums grėsmę. Negalime pro pirštus žiūrėti ir leisti, kad šitokia dalis mūsų visuomenės diktuotų mums sąlygas ir po to dar keltų grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei“, – viešai rėžė premjeras.
Toks S. Skvernelio pareiškimas buvo sutiktas prieštaringai, vieni tai „nurašė“ karantino įtampai, kiti – policininko patirčiai, treti tyliai pritarė, o likusieji manė, kad tai – diskriminacija ir nepagarba.
Dar anksčiau būta ir kitokių kalbos liapsusų, štai prieš porą metų svarstant jaunųjų medikų atlyginimus ir perspektyvas, premjeras pareiškė, kad šie gali važiuoti į užsienį, jei Lietuvoje trūksta pinigų arba erdvės.
„Tai važiuokite“. Ar nežinoma, ką ar kaip daryti?“, anuomet sakė S. Skvernelis ir tikėtina, praėjus dviems metams, skaudžiai to pasigailėjo.
Nuo premjero kliuvo ir mokytojams, kuriems prašant didesnio atlyginimo premjeras paaiškino, kad šie ir taip nieko neveikia, turi galybę laisvo laiko ir dar nori gauti po tūkstantį eurų. Kliuvo ir politiniams oponentams, kuriems parlamente premjeras yra prašęs užčiaupti burnas, o žurnalistus yra vadinęs ne pačiais gražiausiais žodžiais, bet vėliau vengė pateikti įrašus, kad visi sužinotų, kas tiksliai buvo pasakyta.
Kalbas lygina su Putino ar Lukašenkos retorika
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad premjero komunikacija parodo jo nepagarbą visuomenei. Visgi, Saulius Skvernelis nėra pirmas premjeras, kuris su potencialiais rinkėjais ir visuomene bendraudavo nepagarbiai ar iš aukšto.
„Premjerui trūksta kultūros, todėl jo komunikacija yra prasta. Jis negerbia žmonių, neturi pagarbos žmogui, piliečiui ar verslininkui. Tiesmukas, prastas, buitinis kalbėjimas krenta į akis. Paprastai politikai neleidžia taip sau elgtis, Vakaruose jie yra išmuštruoti. Nereikia daug norėti, mūsų politinė kultūra niekada nebuvo aukšto lygio. Štai prisimenant Andrių Kubilių, kuris tikrai aukštesnės politinės kultūros, bet ir jis kalbėjo iš aukšto. Jo laikais taip pat buvo mokančiojo požiūrio į žmones, visuomenę“, – sakė B. Ivanovas.
Anot jo, svarbu suvokti, kad premjeras ne komunikuoja, bet informuoja visuomenę. Tai esą kyla iš jo susižavėjimo policine valstybe. Politologas įsitikinęs, kad tokia komunikacija yra ne tik premjero, bet ir žiniasklaidos problema, nes ji S. Skverneliui nuolaidžiauja.
„BBC, Vokietijos žurnalistai yra daug kibesni, aštresni, nestokoja sveiko pykčio, išsisukinėjantį politiką sustabdo, „pastato į vietą“ ir perklausia. Štai mūsų premjeras, jis juk mėgsta išsisukinėti, įsižeidžia, kai jo ko nors paklausi, nors politikas neturėtų sau to leisti“, – svarstė politologas, tikindamas, kad ir premjeras turi suvokti, jog žurnalistas – visuomenės atstovas, kuris užtikrina komunikaciją.
Politologas mano, kad S. Skvernelio komunikacija panaši į Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos kalbėseną, autoritarišką laikyseną. Tokių asmenų žinutės paprastai yra nukreiptos į patriarchalinę, nemąstančią, emociškai reaguojančią visuomenės dalį, kuri supranta tokias žinutes.
„Visgi, ta grupė žmonių tirpsta ir ji tirps labiau, adresatas menksta. Pradedama suprasti, kad komunikacija neatitinka tikrovės. Tai bendras pokomunistinių šalių politikų mėginimas apeliuoti į „paprastą žmogų“. Tai – populistų, o S. Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis būtent tokie ir yra, atrama“, – sakė B. Ivanovas.
Jo nuomone, verslininkai, migrantai ir kitos visuomenės grupės, kurias savo pasisakymais žeidžia premjeras, privalo reaguoti. Vien tam, kad politikas nepasijaustų visagaliu.
„Reikia mušti per nagus politikus už jų netinkamą elgesį ir kalbėjimą. Privalu auklėti, kitaip nebus. Vakaruose viskas vyko taip pat, praėjo dešimtmečiai, kol situacija pasikeitė. Čia tautos savigarbos klausimas, privalu neleisti su savimi elgtis, kaip su pastumdėliu. Reaguoti – būtina, besti į klaidas – būtina ir reikia priversti politikus išmokti pamokas“, – sakė B. Ivanovas.
Aštru, bet teisinga, reikėtų dar
O štai politologė Lidija Šabajevaitė mano visiškai kitaip. Anot jos, premjero komunikacinė žinutė, nusiųsta verslininkams, buvo tinkama. Nes verslo. ypatingai skambiojo, atstovai yra linkę verkti anksčiau, nei reikia. Esą premjeras gerai daro, kad nesileidžia ujamas stambiojo verslo atstovų.
„Verslas mėgsta verkti, kad tuoj bankrutuosime, tuoj viskas bus blogai. O juk išties stambusis verslas gauna gana didelius pelnus, todėl esant tokiai padėčiai didelę dalį savo pelno įdarbinti, o ne laukti, kad valstybė turi kažką duoti. Smulkusis verslas, žinoma, gyvena sunkiau, sutinku, kad jiems reikia paramos. Bet, žinoma, stambusis verslas turi didelę ekonominę ir politinę įtaką, todėl ir reikalauja. Tai, kad premjeras nenusileidžia verslui yra gerai“, – sakė politologė.
Anot jos, akcentai turėtų būti dedami ant tų, kurie dirba, o ne ant stambiųjų verslininkų, todėl šie neturėtų ir įsižeisti, kai premjeras garsiai pasvarsto apie jų galimybes.
Jai taip pat stinga aktyvesnio premjero bendravimo su visuomene, sveikatos apsaugos ministro laikas eteryje, pasak L. Šabajevaitės, turėtų mažėti.
„Yra ne tik sveikatos reikalai, vyksta daugybė kitų dalykų, todėl norėtųsi premjerą matyti dažniau, jis turėtų aktyviau kalbėti apie tai, kas vyksta, kas daroma. Jis yra vyriausybės galva. Mažai matosi, kad yra „galva“, kuri koordinuoja ir prisiima atsakomybę“, – sakė politologė.
Anot jos, reiktų pozityvesnių žinių, mažiau bauginimo ir visuomenės varymo į kampą.
