Premjeras Gediminas Kirkilas teigia nematantis prasmės keisti Konstituciją uždraudžiant vienu metu asmeniui būti ir Seimo nariu, ir dirbti ministrų kabinete.
"Pas mus šiuo atveju dalis Vyriausybės narių yra Seimo nariai, dalis - ne Seimo nariai, aš manau, kad tokia tradicija susiklostė ir jos keisti neverta. Iš esmės tai nieko nepakeis, tik atitolins Vyriausybę nuo parlamento. Mano požiūriu, nėra nė vieno Seimo nario, kuris vienas gali nuspręsti, išleisti įstatymą ar priimti komiteto sprendimą. Tai, kad Vyriausybės nariai dalyvauja komitetuose, tai yra gerai. Vyriausybė yra arčiau Seimo, žino, kuo kvėpuoja Seimas", - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.
Jo teigimu, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, po kelių metų praktikos Seimas greičiausiai grįžtų prie senos praktikos.
"Kai kuriose šalyse yra visiškai priešingai - Vyriausybės nariai privalo būti parlamento nariu. Praktika yra pati įvairiausia", - sakė premjeras.
Opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas balandžio pradžioje Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriuo norima drausti asmeniui vienu metu dirbti ir ministru, ir Seimo nariu.
Pasak parlamentaro, tokia "dvipareigystė" menkina pasitikėjimą valstybe, skatina teisinį nihilizmą bei sukuria anekdotines galimybes - pavyzdžiui, Seimo narys, einantis ministro pareigas, gali išsikvieti pats save pasiaiškinti dėl tam tikrų sprendimų.
K.Čilinsko nuomone, jei tas pats asmuo vienu metu yra ir vykdomosios, ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas, tai yra šiurkštus valdžių atskyrimo principo pažeidimas.
Po šiuo siūlymu parlamentaras surinko 42 Seimo narių parašus. Pagal Konstituciją, sumanymą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą gali pateikti ne mažesnė nei 36 seimūnų grupė arba 300 tūkst. gyventojų.
Pasak konservatoriaus, tarp pasirašiusiųjų yra įvairių frakcijų atstovų, bet socialdemokratai jo iniciatyvos neparėmė.
Parlamentaras sako, kad rinkdamas parašus įsitikino, jog Seimo nariai bijo, kad ministru tapęs ir parlamentaro mandato netekęs asmuo galiausiai gali likti be nieko, nes ministrai ar visa Vyriausybė gali sulaukti nepasitikėjimo ir būti atstatydinti.
Šiai problemai spręsti K.Čilinskas ketina siūlyti projektą, kuris numatytų savotišką "pakaitinio" Seimo nario statusą. "Pakaitinių" seimūnų tvarka iš dalies egzistuoja ir dabar, nes pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuojama už partijų sąrašus, todėl ilguoju laikotarpiu jeigu Seimo narys atsistatydina, yra atstatydinamas ar miršta, tai jo vietą užima po jo pavarde rinkiminiame sąraše sekantis asmuo.
Problema su vadinamaisiais "pakaitiniais" parlamentarais egzistuoja vienmandatėse apygardose, kur išrenkamas 71 Seimo narys. K.Čilinskas siūlo, kad kiekvienoje vienmandatėje apygardoje būtų renkami 2 seimūnai - vienas tikrasis parlamentaras, o kitas - "pakaitinis", kuris pareigas parlamente užimtų pirmajam išėjus dirbti į Vyriausybę ar išvis pasitraukus iš Seimo.
Pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, Seimo narys gali būti skiriamas ministru ar ministru pirmininku. Šiuo metu iš 13 Vyriausybės narių 10 yra parlamentarai, priskaičiuojant ir premjerą Gediminą Kirkilą bei iš posto besitraukiančią švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę.
