Ministras pirmininkas Andrius Kubilius penktadienį pareiškė netoleruosiąs dešiniųjų radikalų akcijų ir darbo jėgos struktūrose. Kartu apkaltino juos griaunant pastangas nuimti įtampas santykiuose su lenkų bendruomene. Dešinieji atkerta niekam negrąsinę, premjero vykdomą dialogą su lenkais vadina parodija ir kelia klausimą – kokia kariuomenė reikalinga Lietuvai?
Premjeras: atlaidumo nebus
Premjeras A. Kubilius nepriimtinais ir XXI amžiaus Lietuvai nederamais laiko šūkius, kuriuos skelbia trečiadienį Dieveniškėse surengtos jaunimo stovyklos nariai. Tarp jų – ir neva nuskambėjęs grasinimas „ūkišku muilu išplauti burną“ kalbantiems slavų ir germanų kalbomis.
„Kaip tik tuo metu, kai Vyriausybė ėmėsi žingsnių išplėsti dialogą su Lietuvos lenkų bendruomene, pasiūlė paketą priemonių Vilniaus krašto socialinei ir ekonominei raidai skatinti, kažkas imasi veiksmų, kurie griauna tarpusavio pasitikėjimą ir skatina tautinę neapykantą“, – apgailestavo Vyriausybės vadovas.
Dar didesnę Premjero nuostabą sukėlė nuotraukose užfiksuotas uniformą vilkinčių Lietuvos pareigūnų dalyvavimas šiame renginyje. Nuotraukose matyti, kaip dalis pareigūnų „garbės rikiuotėje“ atiduoda pagarbą Lietuvos ir nacionalistų vėliavoms.
„Kreipiuosi į struktūrų, kurioms atstovauja minėti pareigūnai, vadovus, kad šie paaiškintų visuomenei savo pareigūnų dalyvavimo aplinkybes“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Premjero A. Kubiliaus nuomone, atlaidžiai žiūrėti į tokius reiškinius neturime teisės, ypač po tragiškų įvykių Norvegijoje, kai kraštutinių pažiūrų Norvegijos pilietis A. B. Breivikas išžudė kelias dešimtis niekuo dėtų žmonių.
Dešiniųjų radikalų lyderis: gal kariuomenei reikia tik gėjų?
Lietuvių tautinio centro lyderis Ričardas Čekutis premjero teiginius vadino visiška nesąmone. „Draudimas kalbėti germanų ar slavų kalbomis galiojo stovyklos teritorijoje, kur buvo kalbama lietuviškai ir latviškai. Jis nebuvo skirtas jokiems lenkams, žydams ar vokiečiams. Tegul premjeras nekalba nesąmonių“, - piktinosi jis.
R. Čekutis tyčiojosi iš premjero kalbų apie dialogą su lenkų tautine mažuma. „Kuo ilgiau tęsiasi tas dialogas, tuo labiau Lietuva plėšoma gabalais. Vilniaus ir Šalčininkų rajonai faktiškai jau yra nebe Lietuvoje. Kiek dar laiko, kokių dialogų ir kiek sumerktų milijonų jam (premjerui, - „Balsas.lt“) reikia, kad būtų nors koks nors pozityvus rezultatas?“, - klausė radikalas.
Jį ypač papiktino vyriausybės vadovo pozicija dėl kariuomenės. „Jei ten nereikia patriotų, tai kas ten turi tarnauti? Vieni gėjai, pacifistai, anarchistai, iškrypėliai, vagys ir prostitutės?“, - žodžių nesirinko R. Čekutis.
Šalies politikų pozicija dešiniųjų radikalų atžvilgiu ėmė griežtėti po žudynių Norvegijoje, kurias įvykdžiusiam asmeniui taip pat priskiriamos tokios pažiūros.
Istorikas: A. Breiviką netikslinga vadinti nacionalistu
Ar „kraštutinis nacionalistas“ gali būti valstybės tarnautojas?
