Lietuva, pasistačiusi savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, sudarytų konkurenciją „Gazprom“ tiekiamoms dujoms, ir tai leistų rusiškų dujų kainą vartotojams sumažinti apie 30 proc., sako Premjeras Andrius Kubilius.
Ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas teigė teigiamai vertinąs Seimo priimtą naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą. Esą Vyriausybėje tokio įstatymo priėmimas jau seniai buvo svarstomas ir aktyviai vestos derybos su „Lietuvos dujų“ akcininkais – „Gazprom“ ir „E.ON Ruhgras International“ kompanijomis.
„Kaip žinoma, pradžioje praeitais metais akcininkai buvo labai nepatenkinti tokiais mūsų planais, visus metus ypač „Gazprom“ mums grasino įvairiais arbitražais. Mes radome būdų, kaip į savo labai aktyvius sąjungininkus pasitelkti, visų pirma, Europos Komisiją. Ir aktyvus EK dalyvavimas, EK prezidento pokalbis su Rusijos premjeru V. Putinu šių metų vasario mėnesį Briuselyje man atrodo buvo toks lūžio momentas, nes prezidentas Barozas (Jose Manuelis Barroso, – ELTA) labai aiškiai pasakė Rusijos premjerui Putinui, kad „Gazprom“ turi ruoštis, jeigu nori dalyvauti Europos dujų rinkoje, tam, kad bus ši rinka konkurencinga, t. y. monopolistai nebeturės tokių dominuojančių galių, kokias turėjo iki šiol, ypač, sakykime, Baltijos valstybėse“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Ir šis priimtas sprendimas atveria mums kelius toliau racionaliai tariantis su „Lietuvos dujų“ akcininkais pasiekti, kad ir akcininkų interesai būtų gerbiami, bet ir pagrindinis įstatymo tikslas būtų realizuotas. O tai leistų mums 2014 metais turėti pasistatytą Klaipėdoje suskystintų dujų terminalą ir per terminalą gaunamas dujas laisvai ir netrukdomai tiekti visiems Lietuvos vartotojams. Tai priverstų „Gazprom“ Lietuvoje pardavinėti savo dujas konkurencingoje rinkoje, ir tai, bent pagal šių dienų pasaulio dujų rinkos duomenis, leistų mums sumažinti dujų kainas vartotojams maždaug 30 proc.“, – neabejojo Premjeras.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, kuriais siekiama sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais yra siekiama įgyvendinti Dujų direktyvoje numatytą modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo veiklų, t. y. atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.
Įstatyme yra įtvirtinama, kad Lietuvoje vykdoma gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų, atskiriant nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę. Pagal priimtas pataisas šis reikalavimas nebus taikomas integruotai gamtinių dujų įmonei, skirstančiai ir (arba) tiekiančiai gamtines dujas mažiau kaip 100 tūkstančių vartotojų.
Lietuvoje suskystintų dujų terminalą tikimasi pastatyti ir paleisti eksploatuoti iki 2014 metų. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų, iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“.
Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas buvo patvirtintas birželio pradžioje.
Nustatyta, jog tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai yra pietinė Klaipėdos jūros uosto dalis ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą.
Terminalo pajėgumas ties Kiaulės nugara būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tokio terminalo statyba, ekspertų vertinimu, kainuotų pigiau nei sausumoje. Lietuvai tinkamiausias būtų laivas-saugykla su įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas tiekėjas su dujomis.
Kad sėkmingai veiktų terminalas, prieš tai reikia pabaigti statyti dujotiekį Klaipėda–Jurbarkas, kuris stringa dėl finansavimo.
Terminalo statyba ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje peri reti paukščiai.
