„Kai kurie sprendimai priimami nežinant Vyriausybei (...). Balsavimas Jungtinėse Tautose parodė, kad bendradarbiavimo šioje temoje pritrūko. Vyriausybė šito klausimo nesvarstė“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
Gruodžio pabaigoje Jungtinėse Tautose Lietuva kiek netikėtai balsavo už rezoliuciją, kurioje rašoma, kad sprendimai keisti Jeruzalės statusą neturi jokio teisinio efekto. Rezoliucija priimta reaguojant į D. Trumpo sprendimą formaliai pripažinti miestą Izraelio sostine ir perkelti ten ambasadą.
Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Britaniją, tačiau ES konsensuso nebuvo. Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija atsižvelgė į JAV spaudimą ir susilaikė. Ukraina balsuojant nepasirodė.
D. Trumpas prieš balsavimą pagrasino, kad atsižvelgs į šalių pozicijas, spręsdamas dėl paramos.
Iki šiol Lietuva buvo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES, daugiausia dėl Lietuvos žydų istorijos ir siekio gauti JAV palankumą, ji paprastai būdavo toje Europos šalių grupėje, kuri balsuoja už Izraeliui palankius sprendimus.
Iškart po balsavimo Jungtinėse Tautose prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“.
Užsienio reikalų ministerija pranešimą išplatino kitą dieną.
Jungtinių Valstijų prezidentas Jeruzalę Izraelio sostine nusprendė pripažinti gruodžio pradžioje.
Izraelis Jeruzalę laiko nedaloma savo sostine, tuo metu palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savo būsimos valstybės sostine. Rytų Jeruzalę Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį karą.
