Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas dar kartą pakartojo, kad Europa turi turėti vieningą energetikos politiką, kuri turi atsispindėti būsimajame Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės susitarime.
"Vieninga politika ir principai, kurių turi laikytis abi pusės, čia būtina. Šis atvejis dar kartą įrodė, kad atskiroms ES šalims veikiant atskirai, vargu ar pavyks nustatyti patvarią energetikos tiekimo politiką su Rusija. Kuo anksčiau ES turės tokios politikos metmenis, kurie, beje, jie jau ruošiami, ir kuo greičiau jie įsigalios, tuo mažiau bus tokių atvejų", - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Paklautas apie tai, jog galbūt šiandien ir kitos Europos Sąjungos valstybės nejaustų naftos krizės, jei ES būtų griežčiau reagavusi, kai pernai liepą Lietuvai buvo nutrauktas rusiškos naftos tiekimas, G.Kirkilas sakė: "Mano požiūriu, buvo šiokia tokia reakcija, gal kiek pavėluota. Šį kartą ES komisaras sureagavo iš karto, manau, taip turi būti visą laiką".
Europos Komisijos narys Andris Piebalgas, atsakingas už energetiką, pirmadienį pareiškė, kad
Rusijos naftos tiekimo į Europą per Baltarusiją nutraukimas kol kas nekelia pavojaus ES šalių energetikos išteklių atsargoms. Pasak jo, tikimasi, kad Baltarusijos ir Rusijos valdžia greitai pateiks išsamų paaiškinimą.
Manoma, kad artimiausiu metu Briuselyje įvyks skubus Energetikos išteklių tiekimo koordinacinės grupės posėdis, kuriame bus apsvarstyti ES energetikos saugumo klausimai.
Nuo sekmadienio ir pirmadienio naftos iš Rusijos naftotiekiu "Družba" negauna Lenkija, Vokietija, Ukraina ir Slovakija.
Rusija naftą Slovakijai tiekia pietine "Družba" naftotiekio atšaka, o per Slovakiją nafta tiekiama ir Vengrijai bei Čekijai.
Baltarusijai nesutariant su Rusija dėl naftos tiekimo sąlygų, praėjusį savaitgalį nutrūko rusiško juodojo aukso tiekimas per Baltarusiją šiaurine "Družba" naftotiekio atšaka į Lenkiją bei Vokietiją.
