Ministras pirmininkas Andrius Kubilius LTV laidai „Savaitė“ pabrėžė, kad vėl gali tekti karpyti biudžeto išmokas.
Žurnalistas: Premjere, kaip Tarptautinis valiutos fondas vertina kitų metų biudžetą ir planus surinkti net milijoną iš šešėlinio verslo, kontrabandos?
Premjeras: Jie tą vertinimą pirmadienį paskelbs, jie tam ir susitinka su visomis ministerijomis ir su manimi susitiko. Šiuo atžvilgiu aš galiu tik pasakyti, kaip aš pats vertinu tokį planą, ir iš tiesų planas yra ambicingas, jis yra sąlyginis ir tuo jis yra geras. Sąlyginis, nes jei mes nesurenkam, neįgyvendinam savo plano, tai metų viduryje, yra aiškiai įrašyta, kad tektų mažinti išlaidas ir visą planą paverčia visų bendru atsakomybės reikalu. Nebe vien tik Premjero ir Finansų ministerijos, bet visų – net ir Seimo, kuriam tikriausiai metų viduryje nesinorėtų mažinti išlaidas.
Žurnalistas: Buvusi TVF misijos vadovė Catriona Purfield sakė, kad iš šešėlinio verslo ir kontrabandos galima būtų sutelkti pusę milijardo litų, o ne milijardą, kaip jūs planuojat.
Premjeras: Tvarkoj, galim diskutuoti, ar pusę milijardo, ar 0,7 milijardo, bet aš noriu pasakyti, kad tokie skaičiavimai priklauso nuo daugelio prielaidų. Kaip dirbsim, kaip kovosim su kontrabanda ir šešėliu, ar intensyviau kovosim. Antras dalykas, kaip keliami šitie klausimai – ar tikrai galima tiek surinkti iš kontrabandos ir šešėlio, tai visus verčia ieškoti papildomų atsakymų. O kur dar galima būtų rasti papildomų pajamų, jeigu ne kontrabandoje ir šešėlyje? Diskusijos dėl to, kiek būtų galima gauti papildomų pajamų iš valstybės valdomų įmonių, šiame kontekste darosi žymiai aktualesnės. Ir aš jau girdžiu – kaip ir Seime, ir atskirų įmonių svarstymai jau atneša papildomus rezultatus. Tikrai galų gale iš valstybės valdomų įmonių turėsime ne 32 milijonus dividendų. Negaliu pasakyti, kad mums pavyktų pasiekti, ką šiais metais yra gavę latviai ir estai, jie gavo apie milijardą litų Kiekviena šalis atskirai iš valstybės valdomų įmonių, mes, aš manau, kelis šimtus milijonų litų turime numatyti kitais metais.
Žurnalistas: Gal konkrečiai galite pasakyti, iš kurių įmonių galima gauti naudos?
Premjeras: Na, aš nenorėčiau konkrečiai vardyti, bet jau miškų ūkis – įrašyta apie 24 milijonai papildomai. Aš manau, kad ir iš energetikos galim tikėtis daugiau, iš transporto įmonių, geležinkelių galim tikėtis daugiau. Iš valstybės valdomų įmonių pertvarkos, valstybės valdomo nekilnojamojo turto, sutvarkius pagal moderniausius principus, vėlgi galim gauti papildomų pajamų. Net gi peržiūrėjus valstybės valdomas įmones, tarp kurių yra tokių, kur neaišku, kodėl valstybė jas valdo, tokių, kaip kelias vaistines ar laivininkystės ūkius. Na, yra tokių, kurioms pats laikas pasakyti, gal valstybei neverta jų valdyti. Tai vėl iš to galima gauti pajamų.
Žurnalistas: Kitas būdas, kurį TVF buvo nurodęs, iš kurio galima surinkti papildomų pajamų – nekilnojamojo turto mokestis, „žalieji“ mokesčiai... Jūs išskėstomis rankomis priėmėte tas rekomendacijas, kai anksčiau pasiūlė TVF. Bet vis dėlto tų mokesčių įvesti nepavyko. Pabandysite dar?
Premjeras: Dabar mes neplanuojame ir manome, kad galime 2011 metų problemas spręsti be šitų mokesčių, nors galbūt Seime kils pasiūlymų, kai dabar nuskambėjo, kiek yra turtingų, daug nuosavybės turinčių žmonių, tame pačiame Seime jų yra. Gali nuskambėti tokie pasiūlymai, kaip apmokestinti ypač brangų turtą arba prabangos dalykus apmokestinti, nes daugelyje pasaulio valstybių yra, tai tokie pasiūlymai gali nuskambėti. Tai jei jie bus, bus svarstomi, bet pati Vyriausybė nieko naujo nebeinicijuoja.
Žurnalistas: Nemažai ekspertų, analitikų, pasirodžius skaičiams, planams, teigia, kad planuojamas biudžetas – priešrinkiminis. Nes planuojate didinti išlaidas ir gana ženkliai.
Premjeras: Išlaidos, ministerijų išlaidos tam, ką jos finansuoja savo kasdieninėje veikloje, visiškai nedidėja. Didėja kelios eilutės, kurių didėjimo mes negalime sustabdyti. Tai skolos aptarnavimas. Skola auga dėl to, kad deficitas yra pakankamai didelis, antra – įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, to mes negalime sumažinti, auga įmokos bendriems projektams, finansuojamiems su ES, ir paskutinė eilutė – socialinės pašalpos. Dėl krizės pasekmių pašalpų gavėjų skaičius yra ženkliai išaugęs, ir mes negalime šito sumažinti. Ir štai yra kelios eilutės, keturios eilutės, kurios ir sudaro tą milijardinį išlaidų augimą.
Žurnalistas: Ar apskritai pavyks patvirtinti biudžetą, turint galvoje, kad Seime valdančiųjų, valdančiuosius palaikančios gretos vis retėja. Šią savaitę Valstiečių liaudininkų partija pareiškė neberemsianti.
Premjeras: Tokį pat skaičių turėjome ir praeitų metų pabaigoje koalicijos viduje ir sugebėjome priimti sprendimą. Ir šį kartą, aš esu tikras, kad ir opozicija nelabai norės griauti biudžetinį stabilumą ir už nestabilumą prisiimti atsakomybės. Ir tikrai tikiu, kad rasim sutarimą ir dėl biudžeto. Tie patys valstiečiai, kieti derybininkai, neatmeta tos perspektyvos, bent jau nesipriešins biudžeto priėmimui. Dar daugiau – galiu pasakyti, kad aš matau kai kurių naujų dalykų, naujų tendencijų, gal būt dėlto mums nebereikia penkis kartus per metus bėgti į Seimą ir karpyti kokias nors išlaidas ir mes randam svarbiausiais klausimais vis daugiau sutarimo su platesne opozicija. Pavyzdžiui, energetikos reikalai gali būti pavyzdys, kaip mes pasieksime sutarimų.
Žurnalistas: Kur ieškosite tų auksinių balsų, apie kuriuos dabar kalbate?
Premjeras: Aš tikrai dabar nevardinsiu kur ieškosime tų auksinių balsų. Tikrai tikiu sveiku protu ir atsakomybe ir tikiu, kad niekas nenorės, kad būtų blogiau Lietuvai, ir manau, kad biudžetą priimsime.
Žurnalistas: Premjere, Jūsų sukurta darbo grupė pasiūlė didinti minimalią alga 100 litų ar net 200 litų. Ar pritariate tam siūlymui?
Premjeras: Dar nesvarstėme giliau, kaip tik svarstysime šią savaitę. Darbo grupė šitoje vietoje nepasakė nieko ypatingai naujo, pasakė ką ir sakė gerb. Lazutka, kad keturių asmenų šeima vien iš pašalpų, gerai susiklosčius aplinkybėms, gali per mėnesį gauti iki dviejų su puse tūkstančio litų. Tai aišku, kad pašalpos tapo labai konkurentiškos minimalaus atlyginimo atžvilgiu, ir mes matome tą pašalpų eilutę labai smarkiai išaugusią, ir kyla klausimas – ką daryti? Nes iš tikrųjų galime išsiugdyti, kaip čia pavadinti, tokią socialinę ligą, socialinę bėdą, kad žmonės pripras prie pašalpų ir nebenorės eiti dirbti. Ir čia ne tai, kad pinigų kainuoja valstybei arba kitiems mokesčių mokėtojams, bet yra blogai su pačiais žmonėmis, tas jau seniai yra mokslininkų pastebėta. bet šioj vietoj aš nenorėčiau skubėti ir daryti išvadų, ar minimalią alga kelti, ar daryti ką nors kitką. Tos pačios darbo grupės pasiūlyme yra ir kitų dalykų – pvz., suteikti pašalpų mokėjime daugiau galių pačioms savivaldybėms, siūloma, kad daugiau galių turėtų bendruomenės, kuriose gyvena tie žmonės. Tai dabar tų diskusijų metas ir tikrai negalėčiau pasakyti, kokį galutinį sprendimą mes padarysime.
Žurnalistas: Esate Lietuvoje nepopuliariausias politikas. Ar nenutempsite ir TS-LKD partijos žemyn per savivaldos rinkimus?
Premjeras: Aš manau, kad palikime tai spręsti rinkėjams. Kiek tas populiarumas ar nepopuliarumas yra svarbus. Niekada nebuvau konkurentas V. Uspaskichui ar R. Paksui populiarumo ar charizmos reikaluose, bet rinkėjai geba atsirinkti, ir šiuo atžvilgiu aš galiu dar kartą pakartoti, kad ir kitais metais nesistengsiu būti populiariu dirbtinai.
Žurnalistas: Ar pavasarį, kai bus renkamas naujas jūsų partijos pirmininkas, neužleisite posto populiaresnei partijos narei I. Degutienei?
Premjeras: Tikrai kol kas tokių dalykų nesvarstome, svarstome biudžetą, valstybės valdomas įmones ir kitus svarbius klausimus, o partija tikrai yra išmintinga ir kaip nuspręs, taip ir bus.