„Mūsų prioritetas – šeimos puoselėjimas. Iš tiesų numatytos konkrečios priemonės kurti šeimai palankią aplinką, sudaryti galimybes derinti darbo ir šeimos pareigas. Sprendžiamos kompleksiškai vaikų globos ir įvaikinimo problemos. (...) Taip pat labai aiškiai pasisakoma apie veiksmingą ir kompetentingą pagalbą vaikui ir šeimai“, – antradienį Seime sakė jis.
Pertvarkos viešajame sektoriuje, gimstatumo skatinimas
Paskirtasis premjeras tvirtino, kad asmeninis jo prioritetas bus viešojo sektoriaus pertvarka. Bus atsisakyta nereikalingų įstaigų, dubliuojamų funkcijų.
„Pirmiausia bus pokytis Vyriausybės kanceliarijoje, ji keisis ir bus pertvarkyta taip, kad taptų Ministro pirmininko tarnyba, galinčia koordinuoti ir generuoti pokyčius. Mes pavyzdį Vyriausybės kanceliarijoje parodysime, tada lygiai tas pats yra ministerijose. Jeigu ministrai nori įgyvendinti tikslus, kurių yra daug ir kurie yra svarbūs, turi pokyčiui suburti komandą. (...) Už tokį darbo užmokestį, kurį dabar galime mokėti valstybės tarnautojui, jų turime daug, mažai apmokamų, pokyčių pasiekti bus labai sunku“, – tvirtino politikas.
S.Skvernelis taip pat išskyrė kovą su smurtu, patyčiomis.
„Labai svarbus yra skirsnis ir konkrečios priemonės kalbant apie mūsų visuomenės gebėjimą atpažinti smurtą, patyčias, jų netoleruoti“, – teigė jis.
Paskirtasis premjeras sakė, kad demografijos problemoms spręsti bus sukurta atskira programa. Į ją įeis ir vadinamieji vaiko pinigai, ir motinystės išmokos, ir kt.
„Gimstamumas, kurio mažėjimas nors ir stabilizavosi bei pastaraisiais metais netgi pradėjo augti, tesiekia 1,70 vaiko, tenkančio vienai moteriai ir, vertinant Europos mastu, Lietuva išlieka tarp mažiausią gimstamumą turinčių valstybių. Tam, kad kartų kaita būtų užtikrinta, būtina pasiekti 2,1 vaiko siekiantį gimstamumo rodiklį“, – rašoma programoje.
Švietimo bendruomenė pavargo nuo permainų
Atsakydamas į klausimus apie švietimo finansavimą, S.Skvernelis tvirtino, kad mokinio krepšelio tvarka nepasiteisino, todėl bus ieškoma kitų būdų finansuoti švietimą. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad mokinio krepšelio panaikinimas nėra tikslas savaime, anot jo, jis gali likti ten, kur veikia efektyviai, tačiau kaimuose ši sistema netinka, todėl bus kuriama nauja.
„Nebūtinai turi būti unifikuota sistema“, – sakė paskirtasis premjeras.
Paskirtoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad švietimo bendruomenė yra pavargusi nuo nuolatinių permainų, o pagrindinės bėdos yra ne finansų trūkumas, bet aiškių tikslų nebuvimas.
„Dideli rezultatai pasiekiami, kai partijos, parlamentai, besikeičiančios Vyriausybės laikosi nuoseklios linijos švietimo srityje. Pati švietimo bendruomenė per kelis dešimtmečius yra išvargusi nuo nuolatinių reformų, pertvarkų, ir nesutikčiau, kad vienintelis kelias į kokybę yra finansai, ko tikrai labai trūksta – labai aiškios krypties ir vizijos“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji taip pat sakė, kad finansinė sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad „tą kryptį būtų galima efektyviausiu būdu pasiekti“.
„Kaip ir daugelyje viešųjų sričių, švietimo srityje esama neefektyvumo, fragmentacijos, veiklų dubliavimosi, ir tikrai ieškosime, kaip tą sutelktumą didinti, ieškant finansų visa pirma pačioje sistemoje“, – sakė J.Petrauskienė.
Netolerancija korupcijai
Pagal programą, Vyriausybė pasiryžusi mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, iki 20 metų didindama amžių, kurio sulaukus galima įsigyti stipriųjų svaigalų, drausdama jų reklama, steigdama specializuotas alkoholio parduotuves.
Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, žadama iki liepos 1-osios 40 eurų didinti pensijas, o „Sodros“ skolą nedelsiant perkelti į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už ją mokėjimą.
Planuojama, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims mažiausiai dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas. Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą.
„Netoleruosime politinės korupcijos atvejų. Vertybinius principus laikydami aukštesne vertybe nei koaliciniai susitarimai, reikalausime, kad bet kokie įtarimai korupcija būtų nedelsiant tiriami, o politines jėgas, atsisakančias tai daryti ar dangstančias savus įtariamus korupcija asmenis, atsisakysime laikyti pagarbos ir pasitikėjimo vertais partneriais“, – rašoma programoje.
Septynioliktoji Vyriausybė taip pat žada mažinti valstybės įstaigų skaičių, Seimo rinkimus rengti metų pradžioje, įteisinti elektroninį balsavimą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų, siekti įteisinti dvigubą pilietybę.
Programoje kalbama ir apie savivaldybių teritorinio suskirstymo optimizavimą, nes Lietuvos savivaldybės esą vienos stambiausių tarp Europos Sąjungos valstybių.
„Naujų savivaldybių steigimas, esamų jungimas ir kitoks teritorinis pertvarkymas turi vykti tiktai pačių vietos gyventojų ar savivaldybių tarybų iniciatyva“, – pabrėžiama dokumente.
„Naftos telkinių“ paieškos
Seimo opozicijos atstovai kritikavo programą, kad ji deklaratyvi, nėra konkrečių priemonių, kaip bus siekiama išsikeltų tikslų. Taip pat priekaištauta dėl didelių lėšų poreikio. Liberalo Kęstučio Glavecko teigimu, tam papildomai reikėtų 1–1,5 mlrd. eurų.
„Labai įdėmiai perskaičiau visą kultūrai skirtą programos dalį, ji nepaprastai plati, sukelia labai didelių lūkesčių, daug kas įsipareigota padaryti (...), bet suabejojau, iš kur tiek pinigų. Gal kartais rastas koks nors naftos gręžinys Lietuvoje, ir iš to bus pafinansuota?“ – stebėjosi liberalas Arūnas Gelūnas.
Paskirtasis premjeras pareiškė, kad resursų programai įgyvendinti yra ne vienas.
„Yra Lietuvoje „naftos gręžinių“ ne vienas. Galiu paminėti vien PVM klausimą, jeigu mes nesugebame jo susirinkti apie 1 mlrd. eurų. Galiu paminėti „šešėlį“, kokią dalį jis sudaro bendrojo vidaus produkto. Galiu paminėti viešuosius pirkimus, pripirkta brangios medicinos įrangos, kuri net neišpakuota, vien dėl to pirkta, kad reikia pirkti. Kalbėkime apie statybų sektorių (...) „Naftos gręžinių“ yra daugiau negu reikia“, – sakė S.Skvernelis.
Jis tvirtino turįs daug vilčių, kad pavyks įgyvendinti septynioliktosios Vyriausybės programą. Anot politiko, tokių vilčių teikia ir kitokiu principu suformuotas Ministrų kabinetas.
„Pokyčiai buvo visur, kur teko darbuotis. Tikiuosi, kad ta komanda, kuri yra suburta tokiais principais, turime tuos pačius tikslus ir suvokiame, kad privalome padaryti. Tikrai mūsų nesaisto taip, kaip ankstesnių vyriausybių, aiškūs, konkretūs įsipareigojimai politinėms partijoms, kur reikalingus sprendimus neleido daryti tam tikri asmeniškumai, interesai. Mes šiuo atveju gerokai laisvesni, todėl optimizmo teigti, kad mums pavyks, tikrai šiandien turiu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė paskirtasis premjeras.
Pristačius Vyriausybės programą Seime, su ja detaliai susipažins parlamento frakcijos ir komitetai. Tam numatyta skirti savaitę.
Planuojama, kad gruodžio 13 dieną parlamentarai balsuos, ar pritaria Vyriausybės programai. Siūlymų programai teikti negalima.
Jeigu Seimas paprasta balsų dauguma pritars programai, prisieks ir pradės pareigas eiti naujieji ministrai su premjeru.
Septynioliktąją Vyriausybę po Seimo rinkimų sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija.
