Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo ministrai atmeta liberalų kritiką dėl kitoms reikmėms atiduodamų Europos Sąjungos (ES) lėšų iš mokslo srities.
„ES lėšų įsisavinimo per mokslo slėnius klausimas, tiksliau, grėsmė neįsisavinti ES lėšų laiku, yra konservatorių ir liberalų valdymo uodega, kuri velkasi dėl ankstesnės Vyriausybės aplaidumo, nesugebėjimo skirti pakankamą dėmesį projektų įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui“, – BNS trečiadienį sakė Premjeras.
„Turime daugybę vadinamųjų rizikingų projektų, nes dabar garsiai rėkiantis buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo laiku nesugebėjo užtikrinti, kad jo ministerijos koordinuojamų projektų įgyvendinimo procesas vyktų laiku. Mūsų Vyriausybė, pamačiusi paliktą situaciją, surengė tris posėdžius, ieškojo sprendimų, kaip paspartinti projektams skirtų lėšų įsisavinimą, nes kitu atveju ES fondo lėšas tektų grąžinti Europos Sąjungai. Kai kurių projektų įgyvendinimą pavyko paspartinti. Tačiau yra tokių, kurių lėšas būtina perskirstyti, kad Lietuva pinigų neprarastų", – tvirtino Ministras Pirmininkas.
Pasak A. Butkevičiaus, Vyriausybė ieškojo galimybių paspartinti lėšų įsisavinimą, tačiau kai kuriuos projektus įgyvendinti iki nustatytos datos yra neįmanomas, o neįsisavintas lėšas tenka perskirstyti. Pasak A. Butkevičiaus, tokių vėluojančių projektų ir neįsisavintų lėšų suma gali siekti 460 mln. litų.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje piktinosi, jog perskirstant Europos Sąjungos lėšas praras mokslo sritis.
Vyriausybė perskirsto 212,1 mln. litų, baimindamasi prarasti dabartinei finansinei perspektyvai skirtą Europos Sąjungos finansinę paramą.
„Žvelgiant iš švietimo srities pozicijų, yra siūloma, kad iš dviejų skirtingų programų, tyrėjų gebėjimų stiprinimo programos, būtų paimti 7 mln., o iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamos programos – ūkio konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirtų mokslinių tyrimų dalies – būtų paimta 36,3 mln., iš viso daugiau kaip 43 mln. litų yra paimami iš švietimo, arba tiksliau, mokslo ir studijų srities", – sakė G. Steponavičius.
Jo tvirtinimu, minėtas lėšas Vyriausybė yra numačiusi skirti užimtumo programai skatinti, t. y. nedarbui mažinimui, šios lėšos bus panaudotos „greitam pravalgymui“.
„Pretekstas, kad gali tos lėšos dėl besibaigiančios finansinės perspektyvos likti nepanaudotos ir neįsisavintos, neatitinka tikrovės, nes Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė turėjo kovoti, kad šios lėšos liktų švietimui, bet tai nebuvo daroma", – kalbėjo buvęs ministras. Pasak G. Steponavičiaus, bet kokiu atveju, matydama, jog lėšos pagal tam tikras programas nebus įsisavintos, ministerija turėjo siekti, kad jos būtų nukreiptos kitiems jos administruojamiems projektams, o ne kitoms sritims.
Buvęs ministras piktinosi, kad dalis šių lėšų atiteks sraigtasparniams įsigyti, ir priminė, kad buvusiai centro-dešinės Vyriausybei nusprendus sraigtasparniams pirkti skirti lėšų iš Aplinkos ministerijos kontroliuojamos renovacijos programos, buvusi opozicija, dabartiniai valdantieji, aršiai piktinosi.
„Užuot pasirūpinus mokslinių tyrimų finansavimu ir panaudojus 43 mln. litų ES paramos lėšų, šiuos pinigus lengva ranka norima tiesiog paleisti į orą, tiksliau – už juos įsigyti sraigtasparnių. Jei taip bandoma siekti Lietuvos konkurencingumo didinimo ir pažangos, pasirinktas ydingas kelias“, – sakė G. Steponavičius.
„Dalis lėšų iš 36 mln. litų kitos programos (ekonomikos augimui – red.) keliautų neutraliai skambančiai aplinkos monitoringo kontrolės ir prevencijos stiprinimui, tokia Aplinkos ministerijos programa, kuriai reikia per 61mln. litų, o po šita programa slypi ne kas kita, o tie patys nenauji sraigtasparniai, praėjusiais metais taip emocingai aptarinėti anksčiau buvusios opozicijos", – pastebėjo G.Steponavičius.
Opozicijoje tuomet buvę dabartiniai valdantieji pernai rudenį piktinosi centro-dešiniųjų planais pirkti du sraigtasparnius iš namų renovavimui nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų.
Pagal Vyriausybės planus, didžiąją perskirstomų ES lėšų dalį – 144,54 mln. litų – siūloma skirti infrastruktūros projektams, sveikatos apsaugai ir aplinkosaugai, o 67,56 mln. litų ketinama panaudoti darbuotojų ir įmonių prisitaikymui prie rinkos poreikių, taip pat – jaunimo nedarbui mažinti. Taip pat lėšos tektų socialinių reikmių finansavimui, pirmajam darbui remti, transeuropinių transporto tinklų plėtrai, sveikatos apsaugos įstaigų projektams, aplinkos stebėsenos, kontrolės ir prevencijos stiprinimui.
Finansų ministras Rimantas Šadžius savo ruožtu teigė, kad mokslo ir verslo slėnių projektų „problemų ištaka yra 2009 metai, kai tuomet atėjusiai naujai valdžiai labai reikėjo sustabdyti tuos projektus ir juos dar kartą paanalizuoti".
„Mes dar nepriėmėme sprendimo dėl tų lėšų panaudojimo ir lėšų perkėlimo, bet kai kurie sprendimai neišvengiamai bus reikalingi priimti. Visa tai vadinasi lėšų perskirstymas", – po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.
„Tai nereiškia, kad mes stabdome konkrečius projektus. Tai reiškia, kad mes finansuosime šiuos projektus iš naujo finansinio laikotarpio", – teigė R. Šadžius.
Dabartinis švietimo ministras Dainius Pavalkis trečiadienį sakė, kad projektai strigo „dėl sprendimų nepriėmimo, dėl Viešųjų pirkimo įstatymo, dėl skundų, dėl pavydo, dėl blogos žmonių nuotaikos.“
„Apie 400–450 mln., visi konsultantai ir mūsų ministerija traktuoja kaip rizikingus ir kurie turi pakankamai šansų, kad bus neįsisavinti iki reikiamo laiko", – teigė ministras.
Taip pat skaitykite:
G. Steponavičius: švietimui skirtus milijonus Vyriausybė leidžia sraigtasparniams pirkti
