Premjeras Andrius Kubilius mano esąs neklystantis. Negana to – klausant koalicijos vedlio kalbų apie privalomąjį sveikatos draudimą galima įtarti, kad jis nekenčia logikos.
Pirmoji reakcija
Mes teisūs, o jūs visi klystate – tokia Vyriausybės reakcija lydėjo „džiugią“ žinią, jog Lietuvoje jau reikia susimokėti „pagalvės mokestį“ – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Finansų ministrė kovo 26-ąją ištarė: PSD įmokos niekur nedraustiems asmenims visada buvo privalomos, tačiau tik šiemet institucijos ėmėsi aktyvesnio jų išieškojimo.
Vienintelė PSD naujovė yra sprendimas vietoj 10 proc. vidutinio darbo užmokesčio sudarančios įmokos imti 72 litus (9 proc. nuo minimalios algos).
Prieš kelias savaites valdžia dar nemanė, jog tokie sprendimai yra politinė klaida, tik bandė išaiškinti sunkiai paaiškinamus dalykus. Apie kokią nors vyriausybinę darbo grupę, kuri ištaisytų, kas pridirbta, tada nebuvo kalbos. Savo neklystamumu įtikėjęs premjeras A. Kubilius teigė: „Gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai turės sumokėti iki 25 mln. litų dėl jiems taikyto pernelyg didelio neapmokestinamojo pajamų dydžio.“
Kita vertus, vėliau premjeras pripažino: „Mes atidžiai nagrinėjame situaciją ir kai kur matome netikslumų – ar Mokesčių inspekcijos, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo veikloje, kartais netiksliai išaiškinant įstatymus ir taip sukeliant papildomo nerimo žmonėms.“
Panaši nuomonė sklido ir iš sostinės S. Daukanto aikštės, kur įsikūrusi prezidentūra. „Didžiausia problema ne mokesčių buvimas, o kad žmonės buvo neinformuoti. Žmonės informuojami per vėlai“, − toks trumputis buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovų komentaras.
Kirčiai nesuprantantiems
Išgirdusi tokius dalykus liaudyje kilo nerimas. Užgulamos darbo biržos, klausimais užverčiamos ligonių kasos, „Sodra“. Pasipiktinimas PSD tampa visuotinis. Aiškėja, kad net nėra apskaičiuota, kiek iš tiesų yra PSD įmokų skolininkų.
Ką daro valdančiosios daugumos atstovai? „Vengiantys mokėti PSD mokestį labiausiai skriaudžia save ir artimuosius“, − pasigirsta Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovo Kęstučio Masiulio balsas.
Paaiškėja, kad Seimo pirmininkė Irena Degutienė neįgali suprasti, iš kur bedarbis gali turėti pinigų. „Ar čia nepasimatė šešėlis, kad yra kažkokių nelegalių pinigų? Na, negali taip būti, kad žmogus ištisus metus nedirba, neregistruotas darbo biržoje, jam net nereikia bedarbio pašalpos. Tada kyla klausimas − iš kokių pinigų jis gyveno?“ − klausimą neaišku kam formulavo TS-LKD vicepirmininkė.
Valdančiųjų konservatorių-krikdemų mentalitetas nuo naktinio mokesčių perversmo laikų, regis, nepasikeitė. Kaip elgiasi premjeras A. Kubilius? Manote, puola į paniką? Aiškinasi visuomenei? Nieko panašaus. Vyriausybės galva tik pranešė, kad gal bus svarstoma su PSD įmokomis susijusi situacija.
O ko skubėti?
Pranešta, jog skolininkais tapo apie 180 tūkst. žmonių, tačiau oficialiai šių skaičių valstybės institucijos taip ir nepatvirtino.
Pagaliau Vyriausybė susiprato: emigrantus nuo PSD įmokos reikėtų atleisti, o dėl kitų, girdi, dar reikia pagalvoti. Tačiau valdžia savo nuostatos rinkti PSD įmokų iš emigrantų neatsisako: įmokos nebus nurašomos, tačiau jų mokėjimas gali būti atidėtas iki 2011 metų. Iki tol emigrantai turės deklaruoti savo išvykimą, nurodyti, ar buvo drausti sveikatos draudimu valstybėje, kurioje gyveno. Darbo biržoje nesiregistravę bedarbiai turės prievolę iki nustatytos datos joje užsiregistruoti. Tokie Vyriausybės projektai.
„Taip mes pasiektume rezultatą, kad tie žmonės, kurie mokesčius mokėjo sąžiningai, nesijaustų esantys blogesnėje situacijoje“, − bandė guosti sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
Tiesa, Valstybinė mokesčių inspekcija vėl ramina, kad nuo nedelsiamo mokėjimo atleisianti vos ne visus, o nepasiturinčių visai neva neliesianti. Tačiau kaip bus iš tiesų, niekas tiksliai nežino.
Opozicijos pasiūlymai
PSD mokestis – neteisėtas, reikia jį kuo greičiau atšaukti ir tai padaryti nedelsiant – skriejo pasiūlymai iš Seimo opozicijos.
Vyriausybės vadovo reikalavimai piliečiams susimokėti PSD mokesčius nuo realiai negautų pajamų prieštarauja teisinės valstybės principams ir konstitucinėms žmogaus teisėms. Taip pareiškė Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius.
„Būtina kai kuriems neatsakingiems valstybės politikams priminti, kad sumokėjęs nuo gautų pajamų privalomąjį sveikatos draudimo mokestį gyventojas kartu su valstybės lėšomis draudžiamais asmenimis įgyja teisę naudotis draudiminėmis paslaugomis. Nustojęs šiuos privalomuosius mokesčius mokėti dėl to, kad nebegauna pajamų ar ilgesniam laikui išvyksta į užsienį, asmuo praranda apdraustojo statusą, jei jis pagal įstatymus nedraudžiamas valstybės lėšomis“, − į valdančiųjų logines klaidas bedė pirštu G. Vagnorius.
„Reikia sustabdyti tos įstatymo dalies veikimą, kad neerzintume žmonių Lietuvoje ir užsienyje. Šiandien įstatymas veikia ir žmonės reketuojami, tai yra faktas, ką kalbėtų premjeras ir finansų ministrė. Tik sustabdžius tą įstatymą Vyriausybei reikėtų ieškoti būdų, kaip ištaisyti susidariusią padėtį“, − išrėžė Valentinas Mazuronis, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas.
„Nesutinkame su tuo, kad 200 tūkstančių Lietuvos piliečių laikomi sukčiais, nuslėpusiais neteisėtai gaunamas pajamas, ir dabar turėtų mokėti ne tik už negautas gydymo paslaugas, bet ir būti nubausti“, − piktinosi galimas premjero įpėdinis, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
Valstybė plaunasi rankas
Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis šaiposi ne tik iš mėginimų pateisinti PSD totalią rinkliavą solidarumu, bet ir iš pačios procedūros.
„Nedarbo piko metu, kai kas savaitę darbo biržoje registruodavosi 8−9 tūkstančiai žmonių, šios įstaigos pareigūnai daugelį žmonių įkalbinėjo nesiregistruoti, nes nenumatoma nei pašalpa, nei nauja darbo vieta. Apie numatomas Mokesčių inspekcijos pretenzijas jie turbūt ir patys nežinojo, bet valstybė turėtų prisiimti nors kažkokią atsakomybę už tokius tegul ir nepiktavališkus savo tarnautojų veiksmus, kuriais jie viso labo norėjo susimažinti sau popierizmo ir pagerinti nedarbo statistiką šalyje“, − aiškino jis.
Kartu pridūrė, kad nebaigęs specialių mokslų asmuo ir šiandien ilgai prakaituoja prie „skaidrių“ deklaravimo ir PSD mokėjimo procedūrų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Rūta Vainienė prabilo apie kitą galimybę − įstatymas neveiks dėl jo totalaus atmetimo. „Tai vienas pavyzdžių, kai kvailų įstatymų nesilaikymas tarp žmonių sulaukia kur kas daugiau palaikymo nei principingas jų taikymas. Yra apie ką pagalvoti įstatymų leidėjams − skatinant žmonių pagarbą įstatymui gerbiamas tik protingas įstatymas“, − sakė ji.
Viešojoje erdvėje nė vienas ekspertas neužstoja A. Kubiliaus PSD įmokų klausimų: esą prievolės nelogiškumas – akivaizdus. Net vadinamieji dešiniųjų apžvalgininkai ministrui pirmininkui šnibžda: PSD įmokas privalomai turėtų mokėti tie gyventojai, kurie išgali tai daryti.
Neapykanta logikai
Pagrindinis A. Kubiliaus ir visų jo šalininkų argumentas šiuo klausimu: sveikatos draudimu reikia draustis ir kai nesergi, o visokie emigrantai atvažiuoja pasinaudoti tuo, už ką nemokėjo. Taip jie esą nuskurdina Tėvynę.
Deja, premjeras nesutaikomai susiriejęs su logika ir su draudimo sąvoka. Draudimas yra toks sandėris, kai, sumokėjęs įmoką, gauni paslaugą. Kubiliaus−Šimonytės−Grybauskaitės PSD atvejis yra tai, kai sumokėjęs „draudimo įmoką“ negautum nieko.
Ar emigrantas, ar Lietuvos neapleidęs bedarbis, jei susirgs, net jei bus mokėjęs PSD, turės sumokėti į kasą, prieš tai, kai bus gydytojo apžiūrėtas. Senas išmintingas graikas Aristotelis skelbė, kad vienas ir tas pats daiktas, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje negali ir būti, ir nebūti. Pasak „kubilizmo“ – draudimas ir yra, ir jo nėra.
Pastarasis ir visai „logiškas“ A. Kubiliaus laimėjimas yra tai, jog į darbo biržą naujai plūstelėjusios minios eina ten daugiausia todėl, kad nemokėtų PSD ir gautų pašalpas. Premjeras Aristotelio neskaito ir nekelia sau klausimo kokios naudos iš to turi valstybė: pajamų, ar išlaidų?
TIK FAKTAI
Iki balandžio vidurio 46 teritorinėse darbo biržose užregistruoti 11 643 bedarbiai, t. y. 69 procentais daugiau nei prieš metus. Vidutiniškai per dieną buvo registruojama 2 911 bedarbių.
Iki 2009 metų PSD buvo gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri patekusi į Valstybinę mokesčių inspekciją būdavo atskiriama ir pervedama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Idėja, kad pajamų mokestį turi mokėti visi, net ir pajamų negaunantys asmenys, kilo tik A. Kubiliaus Vyriausybei.
TS-LKD vadovai viešai apkaltino daugumą PSD nesusimokėjusių asmenų pajamų bei mokesčių slėpimu.
