„Kol kas dedamos visos pastangos, kad liepą būtų pratęstos ES sankcijos Rusijai, bet tuo atveju, jei nepavyktų susitarti ar jos būtų blokuojamos, tai vienintelis galimas sprendimas yra plačios regioninės sankcijos, kurios būtų grįstos šalių susitarimu, nes kiekviena šalis turėtų priimti savo nacionalinių sektorinių sankcijų tam tikrą sąrašą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Paluckas.
„Tai labai sudėtinga užduotis, nes įvairios šalys mąsto įvairiai, sveria tiek naudas, tiek žalas dėl paprastos priežasties – jei nėra europinių sankcijų, tai prekė, paslauga, patekusi į vieningą Europos rinką, gali keliauti laisvai, tai bus tikrai sudėtingi sprendimai“, – sakė jis.
G. Paluckas pabrėžė, kad diskutuojant dėl ribojimų, pirmiausia reikia bandyti susitarti dėl europinių sankcijų pratęsimo.
„Jeigu nepavyktų, tada regioninės sankcijos yra grįstos šalių narių nacionalinėmis sankcijomis. Turi susiderinti, ar visi pajėgūs, ar visi nori priimti sprendimą, o tada kiekvienoje šalyje parlamente priimti atskirą sprendimą“, – sakė premjeras.
„Tai labai sudėtinga, jei iš tos visos matricos iškrenta kelios šalys, tai tada (sankcijų – BNS) efektyvumas yra niekinis“, – pridūrė jis.
Anot ministro pirmininko, jei nebus bendro sutarimo regione dėl ribojimų, nė viena ES valstybė atskirai netaikys sankcijų.
„Nėra jokio kitokio alternatyvos mechanizmo, yra arba europinės, arba nacionalinės sankcijos. Tai nacionalines sankcijas galima priimti, bet jas apskritai verta svarstyti ir priiminėti, tik iš anksto diplomatiniais kanalais susitarus su regiono šalimis“, – kalbėjo G. Paluckas.
BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieniems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nepratęsus ES sankcijų, ribojimus reikėtų taikyti regioniniu lygiu.
Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.
Sankcijos daugiausia apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.
Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
