Kyštelėjęs galvą į Vyriausybės rūmų koridorių, jis pakvietė užeiti už durų stovintį savo patarėją Juozą Bernatonį.
- Skaitei šiandien Valatką?- Aha. - atsakė Bernatonis.- Jis rašo...Brazauskas paėmė laikraštį ir rado straipsnį:- „..Ir vis dėlto. Tam tikra prasme dabartinė vidaus padėtis Lietuvoje gal netgi blogesnė už tą, kuri buvo susiklosčiusi 1926 metais ir atvedė šalį į karinį perversmą“. Atsimeni, kas tada buvo?- Kada tada?, - sutriko Bernatonis.- 1926, - kantriai paaiškino premjeras.
Abu žvilgtelėjo į knygų lentyną, kur dailiai surikiuotos stovėjo Sorošo fondo Lietuvoje išleistos knygos: Adamo Smitho „Tautų turtas“, Don Slaterio, Frano Tonkisso „Rinkos visuomenė“, Aurelijaus Augustinas „Išpažinimai“, Norberto Elias „Rūmų dvaro visuomenė“, Davido Matza „Nusižengiamumo srovėje“ ir dar 25-ios 2004 metais pagamintos knygos. Lietuvos istorijos tarp jų nebuvo.
„Ir kaip jį už tai mylėti? Kaip? Juk dirba prieš Lietuvą...“, galutinai nusprendė premjeras.
A. Bumblausko „Lietuvos istoriją“ A. Brazauskas ir J. Bernatonis rado apatiniame sekcijos stalčiuje, kur gulėjo albumai.
- Nieko nėra, - pervertęs albumą pareiškė Bernatonis. – Bumblauskas apie tai nieko nerašo.
- O tas kitas? Tas, kuris protingesnis? Gudavičius! Ką rašo Gudavičius?
E. Gudavičius savo „Lietuvos istorijoje“ apie 1926 metus taip pat nerašė.
Premjeras susimąstęs žiūrėjo į savivaldybės aikštę. Nestipriai lijo, bet depresija premjero, kaip visada, nekankino.- Reiškia meluoja Rimvydas. Oi meluoja...Nieko nebuvo 1926-tais. Nei gero, nei blogo. Reiškia – ta padėtis, kuri buvo tada, negali būti blogesnė už padėtį dabar.
Brazauskas ryžtingai nusisuko nuo lango:- Pasakyk Nemirai, kad ruoštų paneigimą.
Juozas Bernatonis išėjo. Premjeras atsisėdo prie kompiuterio ir surinko www.lrs.lt – dar liko opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus spaudos konferencija.
