Pasipiktinęs skaitytojas stebisi, kodėl jis gauna informaciją, kurios ne tik neužsisakė, bet tikina sutartyje netgi pažymėjęs, kad jokių pranešimų gauti nepageidauja. Jis sako per savaitę gaunantis nuo 3 iki 6 reklaminių SMS žinučių iš prekybos centro „IKI“ ir picerijų tinklo „Čili“.
Atsisakai vieno, gauni penkis
Prekybos centro „IKI“ komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta tvirtina, kad klientų pageidavimų paisoma visada ir sutartyje pažymėjus reikiamą varnelę SMS žinutės nėra siunčiamos. Tačiau, žinoma, yra išimčių.
„Tikrai stengiamės neįkyrėti klientams. Visada atsižvelgiame į tai, ar žmogus nuolaidų kortelės sutartyje sutiko gauti informacinius pranešimus“, – sako V. Lopeta. Paklaustas, kaip nutinka, kad kai kurie žmonės, įsitikinę, kad atsisakė bet kokios reklamos, vis vien ją gauna, jis rado spragą.
„Nuolaidų kortelė „Mylimiausia“ jungia šešis partnerius, todėl gali nutikti taip, kad pasirašydami sutartį atsisakėte tik vieno iš jų siunčiamos informacijos. Tokiu atveju kiti partneriai turi teisę siųsti reklaminius pranešimus“, – sako „IKI“ atstovas. Nors nuolat atsiranda nepatenkintų SMS gavėjų, prekybos centro atstovas sako, kad norinčiųjų atsisakyti paslaugos nėra daug.
„Atsisakyti žinučių labai paprasta, tereikia paskambinti trumpuoju numeriu. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana retai. Dažniau žmonės skambina norėdami užsisakyti šią paslaugą“, – sako V. Lopeta.
SMS – tik su raštišku gavėjo sutikimu
Reklaminių pranešimų atakomis besistebintis skaitytojas įtaria, kad už nepageidaujamus SMS pranešimus kartais yra priskaičiuojamas tam tikras mokestis. Telefono ryšio operatoriai tai neigia ir tikina, kad už SMS moka tik siuntėjas. Žinoma, vėlgi su tam tikromis išimtimis.
„Mūsų bendrovė tokios paslaugos iš viso neteikia, nes gerbia savo klientų privatumą. Jei žmogus reklamines SMS žinutes gauna iš mūsų tinkle naudojamo numerio, tai yra tik trečiosios šalies atsakomybė. Jei, pavyzdžiui, žmogus pasirašė sutartį su prekybos centru ir pažymėjo, kad sutinka gauti informacinius pranešimus ar nepažymėjo, kad prieštarauja – formuluočių būna visokių, tuomet juos ir gaus“, – sako „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Anot jo, jei kokia nors organizacija ar asmuo norėtų platinti reklaminius pranešimus su bendrovės „Tele2“ žinia, ji turėtų pristatyti visų gavėjų raštiškus sutikimus. A. Baranauskas patikino, kad už žinutes moka tik informacijos siuntėjas. Gaunamos žinutės apmokestinamos tik sudarius tam tikrą sutartį. Tarkime, su bankais, norint gauti informaciją apie savo banko sąskaitą.
„Klientus visada raginame atidžiai žiūrėti kur ir kam jie pateikia savo kontaktinius duomenis, patikrinti, ar už juos jau nėra pažymėtas laukelis, kad telefono numerį galima naudoti rinkodaros tikslais. Neturime galimybės ir teisės savavališkai stabdyti kitų bendrovių informacinių žinučių siuntimą, jei klientas davė sutikimą tokias žinutes gauti. Todėl greičiausias kelias – pačiam klientui tiesiogiai kreiptis į pranešimų siuntėją. Jei klientas vis tik kreipiasi į „Bitę“, jo pageidavimą atsisakyti reklaminių SMS perduodame pranešimus siunčiančiai bendrovei“, – sako „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė.
