Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Lietuvos elektrinė (dabar - „Lietuvos energijos gamyba“). Abejotinus ir, anot Kainų komisijos, daugiau kaip 40 mln. eurų nuostolių įmonei 2009-2011 metais padariusius ATL sandorius šiuo metu vis dar tiria Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
„Vilniaus energija“ iš prekybos ATL 2005-2009 metais gavo beveik 40 mln. eurų pelno
Didžiausia šalyje šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“, nuo 2002 metų valdanti sostinės šilumos ūkį, savo akcininkei „Veolia“ (tuometinei „Dalkia“), 2005-2009 metais išmokėjo 24,533 mln. eurų dividendų, tam panaudodama beveik visą per šį laiką uždirbtą 25,065 mln. eurų grynąjį pelną, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės veiklos ataskaitos.
Tikėtina, kad bent dalis šio pelno, o kartu ir dividendų, buvo gauta, „Vilniaus energijai“ pardavus jai suteiktus taršos leidimus. Vilniaus savivaldybės tarybos narys, liberalas Vidmantas Martikonis dar 2011 metais kreipėsi į prokurorus, prašydamas atlikti tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ veiklos prekiaujant ATL, tačiau prokurorai jo nepradėjo.
„Raštus dėl šios „Vilniaus energijos“ veiklos aš rašiau prieš šešis ar septynis metus, tada matomai politinė aplinka buvo kitokia. Aš manau, kad tos įmonės kišenėje sėdėjo ir Kainų komisija, neužteko ir politinės valios ką nors daryti“, - BNS sakė V.Martikonis.
V.Martikonio duomenimis, kuriuos prokurorams patvirtino ir Kainų komisija, „Vilniaus energijai“ 2005-2009 metais buvo suteikta 7,045 mln. taršos leidimų, iš kurių maždaug pusė už 49,9 mln. eurų buvo parduota rinkoje - išskaičiavus mokesčius, bendrovė iš šios veiklos uždirbo 38,9 mln. eurų pelno.
Anot V.Martikonio, remiantis Europos Sąjungos direktyva, „Vilniaus energija“ šias lėšas turėjo panaudoti aplinkos taršos mažinimo tikslais, tačiau to nepadarė, todėl jos turėtų būti grąžintos Vilniaus šilumos tinklams arba Vilniaus miesto savivaldybei.
Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros V.Martikoniui pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes 2005-2008 metais galioję įstatymai neįpareigojo įmonių teikti informacijos apie lėšų, gautų pardavus ATL, panaudojimą, ir taip sudarė galimybę jas naudoti savo nuožiūra, nebūtinai aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
Be to, remdamiesi Kainų komisijos duomenimis, prokurorai taip pat nurodė, kad „Vilniaus energija“ 2004-2009 metais į šilumos ir elektros energijos ūkį investavo 120 mln. eurų, iš kurių 65,5 mln. eurų skirta aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
V.Martikonis BNS pabrėžė, kad „Vilniaus energija“, kuri tuomet buvo viena didžiausių ATL gavėjų, net neturėjo pagrindo tiek jų gauti.
„Bendrovei ATL buvo skirti tam, kad ji galėtų padengti savo išmetamą taršą. Tačiau „Vilniaus energija“, siekdama sumažinti taršą, pradėjo naudoti dujas, kurios buvo brangesnis kuras, todėl vilniečiams šiluma pabrango, o papildomai atsilaisvinę taršos leidimai taip pat buvo parduoti“, - tvirtino V.Martikonis.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad bendrovė komentarų apie prekybą taršos leidimais neteikia.
„Visą informaciją, susijusią su prekyba ATL, teikiama įstatymų nustatyta tvarka toms valstybės institucijoms, kurios privalo ją turėti. Papildomų komentarų neteikiame“, - teigė N.Mikalajūnas.
Prekybos taršos leidimais „Vilniaus energija“ neatsisakė ir vėlesniais metais. Neišdžiuvo ir dividendų srautas - ataskaitų duomenimis, 2010-2014 metais bendrovė uždirbo 57,307 mln. eurų grynojo pelno, o bendra išmokėtų dividendų suma siekė 86,516 mln. eurų.
ATL dalijimo pradžioje buvo daug sumaišties
Taršos leidimų sistema Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pradėjo veikti nuo 2005-ųjų pradžios. Pirmajame ATL skirstymo etape 2005-2007 metais Lietuvai iš viso teko 34,404 mln. leidimų, iš kurių net 63 proc. buvo skirta šilumos ir elektros gamybos sektoriams. Lietuvos ATL kvotos dydžiui įtakos turėjo sprendimas 2004-ųjų pabaigoje uždaryti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės (AE) bloką - buvo atsižvelgta į prognozuotą elektros energijos gamybos augimą šiluminėse elektrinėse.
Prognozės nepasitvirtino - dėl išaugusių gamtinių dujų ir naftos kainų elektrą tapo naudingiau importuoti nei gaminti šiluminėse elektrinėse, todėl pirmajame ATL etape Lietuvoje, Valstybės kontrolės duomenimis, buvo panaudota tik 52,7 proc. šaliai skirtų leidimų (mažiausias rodiklis ES). Likę
ATL buvo parduoti kitoms ES šalims, kuriose vidutiniškai buvo panaudojama 97,1 proc. leidimų. Nors ES direktyvoje buvo deklaruota, kad lėšos už parduotus neatlygintinai suteiktus ATL turėjo būti nukreiptos į taršą mažinančias priemones arba šilumos kainos mažinimą, pirmuosius puspenktų ATL sistemos galiojimo metų šis reikalavimas Lietuvos teisės aktuose nebuvo įtvirtintas.
„Tada toks laikas buvo, kad tų ATL'ų, tiesa sakant, niekas nesuprato. Pagal tų metų supratimą, atitinkamai ir buvo elgiamasi (....) Vienos įmonės gautus ATL'us apskaitė kaip pajamas, kitos - kaip dotacijas (...) Be to, objektyviai tų ATL'ų Lietuva gavo per daug, tik po tam tikro laiko visi staiga pastebėjo, kad tų leidimų atlieka“, - BNS sakė Kainų komisijai nuo 2007-ųjų spalio iki 2009 metų gruodžio vadovavęs Virgilijus Poderys, šiuo metu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuojantis į Seimą.
Vienas Lietuvos ATL paskirstymo plano rengėjų, tuometinės bendrovės „Ekostrategija“ savininkas Martynas Nagevičius taip pat tvirtino, kad pirmajame taršos leidimų etape rinkoje buvo daug sumaišties.
„Taršos leidimų perteklius suformavo tokią bendrą nuostatą, kad ATL yra kažkokia savotiška Europos Sąjungos paramos forma, nors realiai tai yra instrumentas, kuris gali būti tiek baudžiamasis, tiek skatinamasis - kaip morka ir botagas. Pas mus gi buvo tik morka ir tai nėra gerai“, - BNS sakė M.Nagevičius.
Pasak jo, tuo metu Lietuvoje visi, įskaitant ir Aplinkos apsaugos ministeriją, norėjo, kad taršos leidimų būtų suteikta kuo daugiau, nebuvo ir aktyvių visuomeninių aplinkosaugos organizacijų, galėjusių paskatinti diskusijas, ar Lietuvai iš tikro reikia tokios didelės ATL kvotos.
Apie ATL sistemos nesklandumus 2008-ųjų pradžioje pirmoji prabilo Valstybės kontrolė - jos atlikto audito išvadose konstatuota, kad galiojantys įstatymai sudaro įmonėms galimybes už ATL pardavimus gautas lėšas panaudoti savo nuožiūra, nebūtinai aplinkos taršą mažinančioms priemonėms.
Valstybės kontrolė rekomendavo teisinę bazę keisti, tačiau tai buvo padaryta tik 2009 metų liepą, kai įsigaliojo Lietuvos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas. Jame nustatyta, kad už perleistus ATL gautos lėšos privalo būti panaudotos aplinkos taršos mažinimui, o įmonės įpareigotos pateikti tai įrodančias ataskaitas.
Tai, kad aktyvesnės diskusijos dėl ATL sistemos teisinio reglamentavimo prasidėjo tik paskelbus Valstybės kontrolės ataskaitą, pripažino ir
V.Poderys. Anot jo, svarbiausią vaidmenį reglamentuojant ATL klausimą nuo sistemos gyvavimo pradžios vaidino Aplinkos ministerija, tačiau Kainų komisija taip pat nebuvo pasyvi stebėtoja.
„Problema buvo tame, kad valstybė pačioje pradžioje nepasakė savo politikos ATL srityje. Visi laukė to politinio signalo - kas yra tiek ATL'ai, ką su jais darome, kam turi būti naudojamos už juos gaunamos lėšos (...) Diskusijos, susirašinėjimas, įvairūs pokalbiai vyko nuolat, tame kontekste ir Valstybės kontrolės nuomonė nenukrito iš dangaus. Kai buvo sutarta ATL'ų klausimą reglamentuoti - atsirado įstatymas, po jo su ATL susijusią metodiką pasitvirtino ir Kainų komisija“, - tvirtino V.Poderys.
Visgi jis neatsakė, kodėl ATL pardavimo lėšų panaudojimą reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas tik praėjus pusantrų metų nuo Valstybės kontrolės ataskaitos.
Mažėjant Lietuvos ATL kvotai, smarkiai sumenko Lietuvos elektrinei skirtų leidimų skaičius
Didžiulis Lietuvoje nepanaudotų ATL skaičius neliko nepastebėtas. Nepaisant šalies derybininkų pastangų, Europos Komisija 2008-2012 metams Lietuvai skyrė kiek daugiau kaip 44 mln. vienetų ATL - vidutiniškai po 8,851 mln. vienetų per metus, arba beveik du kartus mažiau nei prašė pati Lietuva. Nepaisant sumažinimo, Lietuvai vis dar buvo skirta maždaug 35 proc. leidimų daugiau, nei šalis jų realiai panaudojo 2006 metais. Sumažėjus Lietuvos kvotai, mažėjo ir įmonės skiriamų ATL skaičius, o labiausiai nukentėjo didžiausia šalies elektros gamintoja Lietuvos elektrinė - jos vidutinis metinis leidimų skaičius smuko net 4,5 karto nuo 2,465 mln. iki 546,5 tūkst. vienetų. Tuo metu, pavyzdžiui, „Vilniaus energijai“ ir Kauno termofikacijos elektrinei vidutinis metimis ATL skaičius sumažėjo tik maždaug po 35 proc. iki atitinkamai 1,049 mln. ir 562,3 tūkst. vienetų.
Tai lėmė sprendimas ATL paskirstyti proporcingai įmonių gamybai 2002-2006 metais. Jis buvo priimtas nepaisant to, kad Nacionalinį ATL paskirstymo 2008-2012 metų planą rengusi „Ekostrategija“ nurodė, kad 2009-ųjų pabaigoje uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, elektros energijos gamyba pastebimai išaugs būtent Lietuvos elektrinėje.
„Iš pradžių buvo planuojama sudaryti Ignalinos AE uždarymo rezervą, iš kurio taršos leidimai turėjo būti papildomai skiriami šiluminėms elektrinėms vadovaujantis Ex-Post būdu. Tai reiškia, kad jei elektrinė realiai gamintų daugiau elektros, jai būtų suteikiami taršos leidimai, o priešingu atveju - papildomų leidimų negautų“, - BNS aiškino M.Nagevičius.
Jo teigimu, sprendimas naudotis Ex-Post būdu buvo siūlomas atsižvelgiant į pirmojo ATL laikotarpio rezultatus, kai visų elektrinių operatoriai prognozavo didelį, realiai taip ir nepasitvirtinusį, elektros gamybos išaugimą dėl pirmojo Ignalinos AE bloko uždarymo.
„Tačiau mūsų parengtą ATL paskirstymo planą peržiūrėjusi Europos Komisija tarp kitų pastabų taip pat nurodė, kai leidimų dalinimas Ex-Post būdu yra iš viso draudžiamas. Tuomet ir buvo priimtas sprendimas ATL skirstyti tik pagal jau anksčiau numatytą principą - 2002-2006 metų gamybos faktą“, - tvirtino M.Nagevičius.
„Tai buvo vienintelis variantas siekiant išvengti subjektyvumo faktoriaus, kad nereiktų spėlioti, kiek kokia elektrinė ateityje gamins“, - pridūrė jis.
M.Nagevičius pripažino, kad priimant sprendimą dėl ATL paskirstymo modelio įtakos turėjo ir prie Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), kuris buvo atsakingas už ATL paskirstymą, įsteigtas priežiūros komitetas.
Komiteto pirmininkas buvo tuometinis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, o jo pavaduotojas - Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Komiteto nariai taip pat buvo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos konsultantas Romaldas Morkvėnas, Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, LAAIF vadovas Paulius Minderis, kiti asmenys.
A.Spruogis, šiuo metu dirbantis energetikos viceministru, BNS sakė tiksliai neprisimenantis maždaug prieš dešimtmetį vykusio ATL paskirstymo plano rengimo peripetijų, tačiau neigė, kad leidimų paskirstymas galėjo vykti neskaidriai ar neobjektyviai.
„Paraiškų (skirti taršos leidimus - BNS) buvo daug, visa tai vyko prieš daugiau kaip devynis metus, todėl dabar negalėčiau visko tiksliai pakomentuoti (...) Spaudimo (sumažinti Lietuvos elektrinės kvotą - BNS) tikrai jokio būti negalėjo. ATL ir už juos gaunamos lėšos turėjo padaryti mūsų įmones labiau konkurencingas, todėl mūsų interesas derybose su Europos Komisija buvo kuo daugiau gauti privalumų mūsų pramonei“, - tvirtino A.Spruogis.
„Tikrai neatsimenu, kad kažkas bandytų bent jau daryti kažkokį spaudimą, kad kažkam sumažintume kvotas“, - pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete dirbantis A.Ignotas taip pat tvirtino, kad ATL kvota Lietuvos elektrinei dirbtinai mažinama nebuvo. „Galutinį sprendimą dėl ATL paskirstymo priėmė Aplinkos ministerija, tačiau spaudimo mažinti leidimų kvotą Lietuvos elektrinei tikrai nebuvo. Be to, pati Lietuvos elektrinė tuo metu deklaravo kur kas didesnius prognozuojamus elektros gamybos pajėgumus, kurie taip ir nepasitvirtino“, - BNS sakė A.Ignotas.
Lietuvos elektrinei skirtų ATL klausimą bandė kelti tuometinis ūkio ministras Vytas Navickas - 2007-ųjų rugsėjį Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei išsiųstame laiške jis pabrėžė, kad dėl Ignalinos AE uždarymo atsirandantis papildomas taršos leidimų poreikis nėra paskirstytas įrengimams, kurie turės ją pakeisti. V.Navickas tuomet nurodė, kad Lietuvos elektrinė 2005-2006 metais dirbo tik 60-70 MW pajėgumu ir nauja ATL kvota jai skirta pagal šią galią, nors uždarius Ignalinos AE, jos pajėgumas turės išaugti iki 1000-1400 MW.
Lietuvos elektrinė dėl jai skirtų ATL skaičiaus 2008-ųjų vasarį pati kreipėsi į Ūkio ministeriją. Pastarosios atsakyme nurodyta, kad ATL suteikimas yra
Aplinkos ministerijos kompetencija, elektrinei rekomenduota dirbti, kaip ir iki šiol, naudojant jai suteiktus taršos leidimų kiekius, o tų leidimų neužteks, juos pirkti aukcione. Ministerijos atsakymą pasirašė A.Ignotas.
Kainų komisija: Lietuvos elektrinė prekiaudama ATL 2009-2011 metais patyrė beveik 43 mln. eurų nuostolių
Lietuvos elektrinė ATL leidimus rinkoje pradėjo pirkti 2009-ųjų pabaigoje, tačiau ši veikla bendrovei nebuvo sėkminga. Kainų komisijos atlikto Lietuvos elektrinės patikrinimo metu nustatyta, kad iš šios veiklos 2009-2011 metais bendrovė patyrė 42,763 mln. eurų nuostolių.
Komisija pripažino, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos elektrinė faktiškai panaudodavo daugiau ATL nei jai neatlygintinai skyrė valstybė, tačiau bendras įsigytas leidimų skaičius buvo kur kas didesnis, nei įmonei reikėjo reguliuojamai gamybai. Be to, leidimai dažniausiai buvo perkami didesne, o parduodami mažesne nei rinkos kaina.
Lietuvos elektrinė ATL pirkdavo ir parduodavo toms pačioms bendrovėms - „Gazrom Marketing & Trading“ ir „Amsterdam Capital Trading“, tik vienas ATL įsigijimo sandoris sudarytas su Suomijos banku „Nordea Bank Finland“.
Pasak Kainų komisijos, iš viso per šį laikotarpį Lietuvos elektrinė įsigijo 3,013 mln. vienetų ATL, kurių įmonei nereikėjo reguliuojamai gamybai. Be to, visuose sandoriuose, išskyrus 2010-ųjų balandžio 20 dienos sandorį su „Amsterdam Capital Trading“, leidimų pirkimo kaina buvo didesnė, o pardavimo - mažesnė, nei Vokietijos „European Energy Exchange“ (EEX) rengtuose aukcionuose.
Dėl Kainų komisijos pateiktos informacijos premjeras Algirdas Butkevičius 2014 metų gruodį kreipėsi į prokurorus. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė patvirtino, kad prokuratūra kontroliuoja FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos elektrinės taršos leidimų papildomų sandorių.
„Tyrimas buvo pradėtas 2014 metų gruodžio 30 dieną pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, - BNS informavo G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
M.Nagevičius BNS patvirtino, kad buvo apklaustas šio ikiteisminio tyrimo metu. Anot jo, jam buvo užduoti klausimai, susiję su ATL paskirstymo plano rengimu ir Lietuvos elektrinei tekusiu leidimų skaičiumi.
„Lietuvos energija“: Kainų komisija neteisingai įvertino Lietuvos elektrinės nuostolius Valstybės energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“, kuriam šiuo metu priklauso „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė),
BNS dar 2014-ųjų pabaigoje nurodė, kad Kainų komisija neteisingai apskaičiavo nuostolius. Tuomet taip pat teigta, kad Lietuvos elektrinės sutartis dėl ATL pirkimo buvo pasirašyta 2008 metais, kai elektrinei dar vadovavo Pranas Noreika, o į leidimams įsigyti išleistas lėšas tikimasi atgauti juos pardavus.
„Komisija neteisingai suskaičiavo bendrovės patirtą nuostolį. Be to, tai nėra faktiškai patirtas bendrovės nuostolis, o pinigų įplaukų ir išmokų skirtumas. Komisija iš Lietuvos elektrinės gautų įplaukų pardavus ATL atima visus įsigijimus, neatsižvelgiant į tai, kad faktiškai įsigytas kiekis beveik du kartus didesnis už parduotą. Komisija ignoruoja faktą, kad įsigyti ATL išlieka bendrovės nuosavybė, todėl gali būti panaudoti ir vėlesniais laikotarpiais, paskolinti arba parduoti“, - BNS informavo „Lietuvos energija“.
Holdingas taip pat nurodė, kad sutartis su „Gazprom Marketing and Trading“ apėmė ir Lietuvos elektrinės įsipareigojimą iškeisti 88 tūkst. vienetų ATL į 109,3 tūkst. taršos mažinimo vienetų, o Kainų komisija šiuos sandorius traktavo kaip ATL pirkimą ir pardavimą.
BNS šaltinių teigimu, Lietuvos elektrinės sutartis su „Gazprom Marketing and Trading“ dėl ateities ATL sandorių buvo pasirašyta 2009-ųjų gegužę, prognozuojant didesnę elektros gamybą uždarius Ignalinos AE. Sutartyje, sudarytoje remiantis Anglijos teise, įtvirtintas griežtas Lietuvos elektrinės įsipareigojimas kasmet iki 2012 metų pirkti didelius ATL kiekius (iš viso 4,342 mln. vienetų) iš anksto nustatytomis kainomis.
Anot BNS šaltinių, sprendimas pasirašyti susitarimą su „Gazprom Marketing and Trading“ 2009-ųjų balandį buvo suderintas tiek su tuometine
Lietuvos elektrinės valdyba, tiek su Ūkio ministerijos sekretoriumi A.Ignotu.
Sudarydama sutartį Lietuvos elektrinė prognozavo, kad nuo 2010 metų jos minimali gamyba bus ne mažiau 3 TWh per metus, tačiau gamybos apimtys taip sparčiai neaugo: 2010 metais gamyba siekė tik 1,9 TWh, 2011 metais - 1,05 TWh, o 2012 metais - 1,4 TWh. Nepasitvirtino ir Lietuvos elektrinės prognozės dėl ATL kainų - jos 2010-2013 metais rinkoje mažėjo.
Tuo metu 2010-ųjų kovą su „Amsterdam Capital Trading“ pasirašyta sutartimi, anot BNS šaltinių, šiai įmonei buvo suteikta išskirtinė teisė atlikti Lietuvos elektrinės ATL pirkimo ir pardavimo sandorius iki 2015 metų gegužės pabaigos. Tuometinis Lietuvos elektrinės vyriausiasis finansininkas Rolandas Jankauskas yra teigęs, kad ATL pirkimo ir pardavimo operacijos tarpininkaujant „Amsterdam Capital Trading“ vyko, siekiant subalansuoti elektrinės pinigų srautus - leido bendrovei gauti trūkstamas apyvartines lėšas per trumpą laiką.
BNS žiniomis, Lietuvos elektrinei apyvartinių lėšų pritrūkdavo, kai reikėdavo atsiskaityti i su Ispanijos koncernu „Iberdrola“, kuris su partneriais tuomet statė jėgainės 9-ąjį bloką. Į šį projektą buvo investuota 376 mln. eurų, jį finansavo Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei komerciniai bankai.
Lietuvos elektrinė papildomų nemokamų ATL tikėjosi gauti pasinaudodama jų paskirstymo plano rengėjų paslaugomis
Ilgametis Lietuvos elektrinės vadovas P.Noreika iš pareigų pasitraukė 2010-ųjų liepą, jį pakeitė Laimonas Lukočius. Tų pačių metų rugsėjį Lietuvos elektrinė pasirašė konsultacijų sutartį su kartu veikiančiomis įmonėmis „COWI Lietuva“ ir „Ekomarket“, kurios turėjo padėti elektrinei 2010-2020 metais neatlygintinai gauti kuo didesnį ATL skaičių.
Lietuvos elektrinės vardu sutartį pasirašė ne naujasis jos vadovas, o vyriausiasis finansininkas R.Jankauskas. „COWI Lietuvai“, kuri tuo metu jau buvo įsigijusi ir prisijungusi „Ekostrategiją“, ir tuomet jau buvusio LAAIF vadovo P.Minderio įmonei „Ekomarket“ pasirašant sutartį atstovavo
M.Nagevičius, tuo metu dirbęs „COWI Lietuvos“ aplinkosaugos ir energetikos departamento direktoriumi.
M.Nagevičius BNS sakė nematantis interesų konflikto, kad papildomų ATL leidimų paieškai Lietuvos elektrinė pasitelkė įmones, susijusias su nacionalinio ATL paskirstymo plano rengėjais, kurie prisidėjo ir prie sprendimų, lėmusių bendrovei tenkančių taršos leidimų skaičiaus mažėjimą.
„Žmonių, dirbančių šioje srityje, Lietuvoje yra pakankamai mažai. Buvo tas padarytas įdirbis. Ta prasme, jei būtų tuo pačiu metu (rengiant ATL paskirstymo planą - BNS) tai daroma - tai aš suprantu, tada būtų problema. Arba jeigu būtų specialiai kažkam sumažintas taršos leidimų kiekis“, - aiškino M.Nagevičius.
Jis tvirtino neturintis pagrindo įtarti, kad Lietuvos elektrinei tenkanti ATL kvota galėjo būti mažinama dirbtinai, ir dar kartą pabrėžė, kad taršos leidimai visiems buvo dalinami proporcingai atsižvelgiant į gamybą 2002-2006 metais.
„Taip, tie, kas ruošėsi didinti gamybą, dėl tokio ATL paskirstymo liko nuskriausti, kas realiai padidino - tie ypatingai liko nuskriausti. Bet Lietuvos elektrinė nedidino taip smarkiai gamybos, kaip tada planavo (....) Iš principo nebuvo kažkokių išskirtinių sąlygų daroma skirtingiems įrenginiams“, - tvirtino M.Nagevičius.
P. Minderis BNS sakė, kad iš LAAIF vadovo pareigų pasitraukė dar 2006 metų spalį, todėl kalbėti apie interesų konfliktą nėra pagrindo. P.Minderis taip pat tvirtino, kad LAAIF buvo tik vykdytojas, o ATL politiką, įskaitant ir jų paskirstymo planą, formavo Aplinkos ministerija.
„Aš tuo metu jau nedirbau LAAIF'e, koks čia interesų konfliktas, tuo metu aš jau buvau nepriklausomas konsultantas“, - teigė P.Minderis.
Pasak M.Nagevičiaus, pasirašant sutartį su Lietuvos elektrine buvo kalbama apie galimybę papildomai gauti daugiau taršos leidimų, jei būtų galimybė registruoti naujus įrenginius ir su jais susijusias papildomas galias.
„Tai buvo konsultacinė veikla, bet iš esmės nepavyko mums tas darbas, po to ta sutartis, kiek aš žinau, buvo net nutraukta“, - sakė M.Nagevičius.
Apie sutarties pasirašymą Lietuvos elektrinė buvo paskelbusi viešai - tuomet teigta, kad neatskleisto dydžio sėkmės mokestis konsultantams būtų mokamas tik gavus papildomų leidimų. BNS žiniomis, Lietuvos elektrinė sutartyje įsipareigojo mokėti po 30 proc. nuo kiekvieno neatlygintinai gauto ATL ir tai buvo viena priežasčių, dėl kurių ši sutartis 2011 metais buvo nutraukta.
Pasak M.Nagevičiaus, jo žiniomis daugiau sutarčių su Lietuvos elektrine, kurios būtų susijusios su konsultacijomis ar prekyba taršos leidimais, „COWI Lietuva“ neturėjo.
„Ne, man atrodo, kad neturėjome (...) Supraskite, kalbame apie labai senus laikus. „COWI Lietuva“ iš viso yra konsultacijų kompanija ir prekybos klausimais daug konsultacijų neteikdavo (....) Pačia taršos leidimų prekyba „COWI Lietuva“ tikrai neužsiima“, - teigė M.Nagevičius.
Jis taip pat sakė, kad jo įmonės su ATL susijusių sutarčių neturėjo ir su aktyviai taršos leidimų prekybos rinkoje veikusia „Vilniaus energija“.
„Su „Vilniaus energija“ aš turėjau daug sutarčių, bet nesusijusių su taršos leidimais“, - pabrėžė M.Nagevičius. P.Minderis BNS taip pat tvirtino, kad jo įmonės nebuvo sudariusios daugiau sutarčių su Lietuvos elektrine dėl ATL prekybos ar konsultacijų. Jo teigimu, ATL klausimais jis nėra konsultavęs arba tarpininkavęs ir „Vilniaus energijai“.
„Kiek žinau, jie („Vilniaus energija“ - BNS) iš viso konsultantų tokių kaip ir neturėjo. Aš niekada nebandžiau su jais bendrauti“, - teigė P. Minderis.
„Ekomarket“ 2013 metais buvo prijungta prie Kipre registruotos bendrovės „Rexagol Investements“. Dabar bendrovę „Ekoinvestus“ valdantis
P. Minderis sakė šiuo metu aktyviai neužsiimantis nei ATL konsultacijų, nei taršos leidimų prekybos veikla, nes ji yra visiškai išsikvėpusi.
„Vilniaus energija“ ir Kauno termofikacijos elektrinė taršos leidimų trūkumo nejautė
Lietuvos elektrinei nuostolingai prekiaujant ATL leidimais rinkoje, kitos didžiosios šalies termofikacijos elektrinės panašių problemų neturėjo. LAAIF viešai skelbiami duomenys rodo, kad nepaisant sumažintų kvotų, tiek didžiausią šalyje termofikacijos elektrinę valdžiusi „Vilniaus energija“, tiek tuo metu Rusijos „Gazprom“ valdyta Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), taršos leidimų gaudavo daugiau, nei panaudodavo.
LAAIF nepateikia duomenų apie 2010 metų bendrovių panaudotus ATL leidimus („Vilniaus energijai“ tais metais jų buvo skirta 1,049 mln., o KTE - 562,3 tūkst. vienetų), tačiau 2011-2012 metais „Vilniaus energija“ gavo 1,342 mln. vienetų ATL daugiau nei panaudojo, o KTE - 634,6 tūkst. daugiau.
Tikėtina, kad nepanaudotus leidimus bendrovės pardavė rinkoje.
„Vilniaus energijos“ 2012-2014 metų veiklos auditą atlikusi Kainų komisija praėjusią savaitę konstatavo, kad įmonė šiuo laikotarpiu iš neatlygintinai gautų ATL pardavimo gavo 4,67 mln. eurų, kurių nepanaudojo nei aplinkosaugos priemonėms, nei šilumos kainos mažinimui. Nurodoma, kad 2012-2014 metais „Vilniaus energijai“ realiai buvo skirta 2,148 mln. vienetų leidimų, iš kurių bendrovė panaudojo 1,334 milijono.
Kainų komisija nurodė, kad „Vilniaus energija“, teikdama informaciją skirtingoms institucijoms, nurodė skirtingus investicijų finansavimo šaltinius.
Aplinkos ministerijos skelbiamose ATL panaudojimo ataskaitose nurodoma, kad investicijos yra finansuotos už ATL pardavimą gautomis lėšomis, o Kainų komisijai bendrovė nurodė, kad naudojo turto nusidėvėjimą, ES ir kitų fondų lėšas, kapitalo grąžą, paskolas. Tai leido bendrovei už ATL pardavimo pajamas įsigytą turtą neleistinai įtraukti į reguliuojamo turto/kapitalo vertę (RAB) - nuo jų skaičiuoti investicijų grąžą ir nusidėvėjimą, jas įtraukiant į šilumos tiekimo kainą vartotojams.
Kainų komisija nurodė, kad „Vilniaus energija“, teikdama informaciją skirtingoms institucijoms, nurodė skirtingus investicijų finansavimo šaltinius.
Aplinkos ministerijos skelbiamose ATL panaudojimo ataskaitose nurodoma, kad investicijos yra finansuotos už ATL pardavimą gautomis lėšomis, o Kainų komisijai bendrovė nurodė, kad naudojo turto nusidėvėjimą, ES ir kitų fondų lėšas, kapitalo grąžą, paskolas. Tai leido bendrovei už ATL pardavimo pajamas įsigytą turtą neleistinai įtraukti į reguliuojamo turto/kapitalo vertę (RAB) - nuo jų skaičiuoti investicijų grąžą ir nusidėvėjimą, jas įtraukiant į šilumos tiekimo kainą vartotojams.
Anot Kainų komisijos, „Vilniaus energija“ taip pat nevykdė 2008–2012 metų anglies dioksido mažinimo ir ATL vadybos plano, nepateikė duomenų apie ATL panaudojimą bei taršos mažinimo priemones už 2013 ir 2014 metus, todėl nuspręsta, kad bendrovės pajamos, gautos už ATL pardavimą 2012–2014 metais yra pripažintinos nepagrįstai gautomis šilumos tiekimo veiklos pajamomis, kurias reikės grąžinti vartotojams.
Autorius: Šarūnas Sabaitis
