Seimas lapkričio 8 dieną po svarstymo priėmė Prekių ženklų įstatymo pakeitimus. Pagal juos nuo 2013 m. birželio mėnesio įsigalios nemažai naujovių, kurių didžioji dalis sumažins pareiškėjų ir prekių ženklų savininkų naštą. Supaprastinta paraiškos padavimo ir licencijų registracija, patikslinta ir išplėsta ženklų apsauga, tačiau ne visi pakeitimai procesus palengvins.
Stipresnė apsauga – naujos galimybės
Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie nėra registruojami kaip atskiri ženklai. Visgi praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet ženklus sudaro ir tokie elementai, kurie yra bendriniai ar aprašomojo pobūdžio terminai. Taigi pakeitimais įtvirtinta, kad iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri ženklai, sudarytas ženklas galės būti saugomas tik kaip visuma. Tai reiškia, kad ženkle galės būti tokių elementų, tačiau ženklo savininkas neįgis išimtinių teisių į juos ir negalės drausti tokių elementų savo ženkluose naudoti kitiems pareiškėjams.
Patikslinta, jog žymenų, galinčių sudaryti prekės ženklą, sąrašas nėra baigtinis. Kitaip tariant, ženklai gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai.
Įstatymo pakeitimu praplėsta ir reputaciją turinčių prekių ženklų apsauga. Papildoma apsauga nuo vėlesnių tapačių ar panašių prekių ženklų registracijų nepanašioms prekėms ir (arba) paslaugoms žymėti numatyta tokiems nacionaliniams bei tarptautiniams prekių ženklams, kurie turi reputaciją Lietuvoje, jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą, pažeisti ankstesnio ženklo skiriamąjį požymį ar pakenkti jo reputacijai. Iki šiol tokia apsauga buvo taikoma tik Europos Bendrijos prekių ženklams, turintiems reputaciją Europos Sąjungoje.
Tikimasi greitesnio ir paprastesnio registracijos proceso
Pakeitimais taip pat siekiama skatinti ir palengvinti paraiškų prekių ženklams pateikimą bei suvienodinti sąlygas, lyginant su Bendrijos prekių ženklų paraiškų teikimu. Numatyta nauja galimybė mokestį už paraiškos prekių ženklo registravimui pateikimą sumokėti per 1 mėnesį nuo pateikimo dienos. Nesumokėjus mokesčio per šį terminą, paraiška bus pripažįstama nepateikta. Taip pat supaprastinta paraiškos ženklui įregistruoti pateikimo procedūra – nebebus reikalaujama kartu su paraiška pateikti ženklo aprašo, užteks pateikti tik prašomo įregistruoti ženklo vaizdą, o aprašas galės būti pateiktas vėliau.
Dar viena naujovė, atsiradusi po įstatymo pakeitimo ir papildymo – galimybė padalinti prekių ženklo paraišką arba registraciją. Pareiškėjo ar ženklo savininko prašymu, paraiška, kurioje nurodyti keli prekių ar paslaugų pavadinimai, galės būti padalinta į pirminę ir atskirtąją arba kelias atskirtąsias paraiškas. Tokiu atveju atskirtojoje paraiškoje nurodyti prekių ar paslaugų pavadinimai negalės sutapti su pirminėje paraiškoje paliktais prekių ar paslaugų pavadinimais. Abiejų paraiškų data išliks ta pati.
Įstatymo pakeitimais palengvinamas ir prekių ženklų licencijavimas, atsisakant prekių ženklų licencinių sutarčių registravimo kaip privalomos sąlygos tam, kad sutartimi būtų galima remtis prieš trečiuosius asmenis. Iki šiol buvo numatyta, kad licencinės sutartys tretiesiems asmenims įsigalioja tik nuo jos įrašymo Prekių ženklų registre.
Taip pat pagal Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo pakeitimą, nuo 300 Lt iki 100 Lt sumažinamas mokestis už licencinės sutarties įrašymą į LR prekių ženklų registrą. Be to, supaprastinti reikalavimai licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiam dokumentui – nebebus reikalaujama notarinio išrašo iš licencinės sutarties patvirtinimo, toks išrašas galės būti pasirašomas vienos iš šalių ar jos atstovo.
Įneš apibrėžtumo sąvokoms
Keičiamos ir ženklo naudojimą bei išimtinių teisių gynimą reglamentuojančios nuostatos. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, ankstesnio ženklo savininkas negali ginčyti vėlesnio ženklo registracijos, jei 5 metus akivaizdžiai toleravo vėlesnio ženklo naudojimą. Įsigaliojus pakeitimams teisė ginčyti bus prarandama, jei ankstesnio ženklo savininkas žinojo ir neprieštaravo vėlesnio ženklo naudojimui po jo registracijos. Toks pakeitimas palengvins įrodinėjimo naštą ginčuose, kadangi „akivaizdaus toleravimo“ sąvoka buvo pernelyg neapibrėžta.
Kita vertus, 5 metų terminas svarbus ne tik dėl vėlesnių teisių gynybos, bet ir savo ženklo naudojimui – dabar galiojanti įstatymo redakcija numato, kad ženklo savininkas gali pradėti naudoti ar rimtai rengtis naudoti ženklą. Tuo metu įstatymo pakeitimai įveda „naudojimo iš tikrųjų reikalavimą“. Toks pakeitimas įneš logikos, nes „rimto rengimosi naudoti“ sąvoka ženklo savininkas gali remtis neribotą laiką. Kadangi ir tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog prekių ženklų registruose neturėtų būti paliekami „miegantys“ prekių ženklai, taip apribojant kitų asmenų teises į naujų prekių ženklų kūrimą bei registraciją, tokia nauja nuostata įpareigos ženklų savininkus aktyviau naudoti turimus prekių ženklus patiems, licencijuoti juos tretiesiems asmenimis arba parduoti.
Atsirado ir apribojimų
Iki šiol prekių ženklas galėjo būti perduotas be jokių apribojimų, bet įsigaliojus naujovėms ženklų perdavimo atveju bus tikrinama, ar ženklo perregistravimas naujojo savininko vardu neklaidins visuomenės dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės. Taip pat bus tikrinama, ar naujasis savininkas yra gavęs leidimus naudoti ženkle Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį pavadinimus, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus, kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų simbolius.
Naujovės gali gerokai apsunkinti teisių perdavimo registravimo procedūrą. Jei bus nutarta, kad to paties ženklo registracija kito savininko vardu nebeatitiks ženklui nustatytų absoliučių reikalavimų, įregistruoto ženklo perdavimas nebus leidžiamas. Gavęs atsisakymą įregistruoti teisių į prekių ženklą perdavimą, pareiškėjas galės prašyti atlikti pakartotinę prašymo ekspertizę. Jei ir jos sprendimas bus neigiamas – pateikti apeliaciją dėl sprendimo neregistruoti teisių perdavimo peržiūrėjimo.
Kita vertus, supaprastinamas reikalavimas teisių perdavimo dokumentams – registravimui galės būti pateikiamas ne tik šalių pasirašytas, bet ir vienos iš šalių arba jos atstovo pasirašytas išrašas iš teisės perdavimo sutarties.
Komentarą parengė Kristina Vilkienė, Advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokato padėjėja
