Studentų pažymėjimų gamyba vis dar yra studentų atstovybių pyragas kasdieninis. Pasikeitus pažymėjimams ir jų gamintojams naujas pažymėjimas atpigo vienu litu, o jo kasmetinis pratęsimas pabrango taip pat vienu litu.
Todėl apskaičiavus studentai per visą studijų laikotarpį moka brangiau nei prieš trejus metus. Taip pat daugeliui iš jų kyla klausimas, kodėl už pažymėjimo pratęsimą, t.y. lipduko užklijavimą, kasmet reikia mokėti po 16 litų ir kodėl studentams atstovaujančios organizacijos iš vieno banko perėjo į kitą?
Sąmokslo pradmenys
Pažymėjimų keitimo istorija galbūt gali pasirodyti pavėlavusi, tačiau iki šiol vienos bendros versijos šiuo klausimu nėra. 2004 metais buvo nuspręsta keisti senus pažymėjimus, susietus su banko „Snoro“ kortele, į naujus, kuriuos gamina informacinių technologijų bendrovė „Sonex identifikaciniai duomenys“ .
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidiumo narys Andrius Augulis, atsakingas už Lietuvos studentų pažymėjimų projektą, teigia, kad viskas prasidėjo nuo Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Pasak jo, mokėjimo kortelės neturi tokios asmens duomenų apsaugos, kaip reikalauja įstatymas, todėl buvo nuspręsta atsisakyti senojo tipo pažymėjimų. Paklaustas, ar bankas būtų galėjęs užtikrinti visus reikalavimus, A. Augulis teigė, kad tai būtų pernelyg brangiai kainavę, todėl buvo nuspręsta atsisakyti šio banko paslaugų.
Tačiau, anot banko „Snoras“ ryšių su visuomene atstovės Audronės Rašinskaitės, jų gaminami pažymėjimai atitiko visus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Taip pat teigiama, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta švietimo ministrui išleidus nutarimą, jog studento pažymėjimas neturėtų būti susietas su banko mokėjimo kortele. Pasak A. Rašinskaitės, tai kelia įtarimų, nes pastaruosius ketverius metus ministrui banko „Snoro“ gaminami pažymėjimai tiko.
Buvęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad sprendimas atsieti studentų pažymėjimus nuo banko kortelių buvo priimtas norint sustabdyti nevisiškai skaidrią pažymėjimų gaminimo tvarką, nes tai buvo tapę studentams atstovaujančių organizacijų „viršūnėlių“ savotišku verslu. Taip pat reikėjo užtikrinti dokumentų saugumą pagal Asmens duomenų apsaugos įstatymą.
Bankai myli studentus
Nors buvo galima įžvelgti tam tikro neskaidrumo banko „Snoras“ ir studentams atstovaujančių organizacijų sutartyje dėl studentų pažymėjimo gaminimo, platinimo ir pratęsimo monopolio atidavimo vienai įmonei, tačiau po metų pertraukos jau kitam bankui atiteko pažymėjimų platinimo ir pratęsimo darbai.
Praeitais metais visi studentai atsiimti naujų pažymėjimų ėjo į „Lietuvos paštą“, tačiau, pasak A. Augulio, paštas neturėjo įdiegtos kompiuterizuotos pažymėjimų apskaitos sistemos, todėl buvo pasirinkta bendradarbiauti su banku „Nord LB“. „Su šiuo banku taip pat buvo susitarta, kad iš kiekvieno studento ims tik 1 lito komisinį mokestį“, - teigė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidiumo narys.
Vis dėlto altruizmas ar sentimentai studentiškiems laikams nebuvo pagrindiniai veiksniai, lėmę banko „Nord LB“ „gerumą“, mat rugpjūčio mėnesį pasirodžiusiame banko pranešime buvo teigiama, kad studentų pažymėjimų išdavimas ir pratęsimas bus puiki galimybė pristatyti savo potencialiems klientams banko teikiamas paslaugas. Taip pat tikimasi, kad planuojami 50 tūkst. pažymėjimus pasiimsiančių studentų taps lojalūs banko klientai.
Taigi studentų pažymėjimai - saldus kąsnis bankams. Ir pelno gauna, ir lojalų klientą užsiaugina. Tik įdomu, ar kiti bankai taip pat nesiūlė gerų bendradarbiavimo sąlygų, tokių kaip 1 lito komisinis mokestis, ir ar tikrai „Lietuvos paštas“ nebūtų susitvarkęs su padidėjusiu studentų antplūdžiu?
„Lietuvos pašto“ atstovė teigė, kad sutartis dėl Lietuvos studentų pažymėjimų buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu. Taip pat pritarė, kad darbui palengvinti trūksta technologinių resursų, tačiau ir šiemet būtų pajėgęs aptarnauti padvigubėjusį studentų, norinčių gauti pažymėjimą, skaičių.
Paskaičiuokim...
Nežinia, ar ir toliau studentams atstovaujančios organizacijos tęsia prekybą studentais, tačiau kad gausiai papildo savo biudžetą įmokomis už pažymėjimus, tikra tiesa.
Taigi už pažymėjimo pagaminimą studentas moka 19 litų, o už jo pratęsimą - 16 litų. Eilės tvarka galima pradėti skaičiuoti, kiek nuo pažymėjimo įmokos lieka atmetus visas sąnaudas.
Pasidomėjus firmoje, kuri gamina identifikavimo korteles, buvo sužinota, kad už vieną identifikavimo kortelę su visomis reikalingomis apsaugos technologijomis ir PVM užsakovas mokėtų apie 4 litus. Taigi 4 litai už pagaminimą plius 1 lito banko komisinis mokestis ir plius daugiausiai 5 litai už administravimo paslaugas. Ir turime 9 litų likutį.
Dar gražiau yra su studentų pažymėjimų pratęsimu. Iš 16 litų reikėtų atimti 1 litą banko komisinių mokesčių, 1 litą už lipduką su išspausdinta data, na ir dar galima atimti porą litų už administravimą. Šį kartą lieka 12 litų.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Viačeslavas Palkevičius teigė, kad universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų atstovybės gauna 5 litus nuo kiekvieno jiems priklausančio studento pažymėjimo. Likę pinigai skiriami studentų atstovavimui, t.y. apmokėti telefono, transporto sąskaitas, išlaikyti interneto portalui ir panašiai.
V. Palkevičius, pažadėjęs atsiųsti finansinę ataskaitą, kur būtų smulkiai išdėstytos visos pajamos ir išlaidos, dingo lyg į vandenį, todėl beliko viską apskaičiuoti pasitelkus aplinkinius šaltinius.
Pavyzdžiui, vien iš Vilniaus universitete besimokančių 22 791 studentų, iš kurių 7 tūkstančiai yra pirmakursiai, už pažymėjimų pratęsimą ar pakeitimą Lietuvos studentų atstovybių sąjunga gavo apie 180 000 litų atskaičiavus mokesčius. Iš jų 113 955 litų atitenka Vilniaus universiteto studentų atstovybei (VUSA). Taigi, paliekant dalį pinigų VUSA, kiekvienai fakulteto atstovybei galėtų būti skirta po 5 tūkst. litų.
Vis dėlto lieka neaišku, kur dingsta taip gražiai padalyti pinigai, jeigu, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto fakultetų atstovybių padaliniai pinigų negauna nei fakulteto gimtadieniui, nei pirmakursių stovyklai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų atstovybės pirmininkė Lina Nefaitė teigė, kad fakulteto atstovybė iš VUSA metams gauna iki 1 tūkst. litų, o renginius kompensuoti atsisakoma motyvuojant lėšų stygiumi.
