„Tos firmos gaminius esu naudojusi ne kartą, tačiau tikrai žinau ne apie visus ir ne viską. Pamačiusi parduotuvėje pakuotę, nusprendžiau paskaityti, koks šios kūno priežiūros (o gal gydomosios?) priemonės poveikis ir kaip ją vartoti. Deja, nei ant pakuotės, nei jos viduje (prisipažįstu, ieškodama aprašymo atplėšiau dėžutę) neradau nė žodžio lietuviškai“, – rašo ji.
Moteris pasakojo paprašiusi prekybos salėje esančių darbuotojų informacijos lietuvių kalba, tačiau šios atsakė, kad niekuo negali padėti, o prekes be lietuviškų aprašymų į parduotuvę atvežė tiekėjai.
„Pasiteiravau, kodėl jas priėmė, ir pasiūliau išimti iš lentynų. Išgirdau tą patį atsakymą – jas atvežė be lietuviškų užrašų. Išnešti iš prekybos salės taip pat niekas neskubėjo“, – savo laiške rašė Raimonda A. Ji pridėjo ir prekės be lietuviško aprašymo nuotrauką.
Moteris piktinosi, kad net tada, kai ant pakuotės ar prekės etiketės lietuviškas aprašymas yra, jį ne visada įmanoma perskaityti, nes „viskas surašyta tokiomis smulkiomis raidėmis, kad nors imk ir paprašyk pardavėjo paskolinti lupą, o kai informacija įskaitoma, per patį vidurį parduotuvė kaip tyčia užlipina kainą“. Tačiau labiausiai Raimondą A. papiktino, kad pirkdama elektroninį buitinį prietaisą dėžutėje nerado lietuviškos instrukcijos.
„Paprašiau, kad ją man duotų, tačiau išgirdau pasiūlymą atsispausdinti iš interneto pačiai“, – pasakojo ji. Moters teigimu, jai tai ne problema, tačiau juk ne kiekvienas žmogus darbe tai gali padaryti, o namuose nebūtinai turi kompiuterį ir spausdintuvą.
Inspektoriai: prekybininkai negali savo lipdukais uždengti informacijos apie prekę
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) specialistų teigimu, Lietuvoje galiojančiose prekių ženklinimo taisyklėse nurodyta, kad visa pirkėjui reikalinga informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.
„Kai kurių prekių, pavyzdžiui, kosmetikos, elektrotechnikos, žaislų, chemijos prekių ženklinimo reikalavimai nustatyti specialiaisiais teisės aktais – reglamentais, direktyvomis, privalomais standartais, kuriuose labai konkrečiai nurodyta, kas turi būti pateikta jų aprašymuose ir etiketėse. Kai konkrečios prekės ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte nustatyta, kad turi būti nurodytas prekės pavadinimas, versti šį pavadinimą į valstybinę kalbą nereikalaujama, jeigu užsienio kalba pateiktas pavadinimas lengvai suprantamas, neklaidina vartotojo ir jei konkrečios prekės ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta kitaip. O kai konkrečios prekės nereglamentuoja konkretus teisės aktas, bet ji nėra tradiciškai žinoma arba jos paskirtis neaiški iš pavadinimo, turi būti nurodyta daikto paskirtis. Taip pat turi būti naudojimo instrukcija, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui. Turi būti nurodyti kiti ženklinimo rekvizitai, kurie yra nustatyti gamintojo deklaruojamame norminiame dokumente“, – aiškino VNMPI Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja Rima Tuganauskaitė.
Anot jos, dabar tokių atvejų, kad nėra lietuviškų užrašų, pasitaiko gerokai rečiau negu prieš kelerius metus. R. Tuganauskaitė apgailestavo, kad portalui balsas.lt parašiusi Raimonda A. nepranešė apie savo radinį inspekcijai.
„Pasigedę užrašų lietuvių kalba pirkėjai skundžiasi iki šiol. Tiesa, dabar padėtis daug geresnė negu prieš maždaug 10 metų, kai užrašas ir instrukcija lietuvių kalba buvo retenybė. Pernai dėl ženklinimo ir kalbos buvo gauti 42 skundai. Tai tik 1,8 proc. visų skundų, kuriuos 2012 metais gavo inspekcija“, – sakė pašnekovė. Dažniausiai tinkamai pateiktos informacijos bei naudojimo instrukcijų lietuvių kalba pirkėjai pasigenda įsigiję elektrotechnikos gaminių. „Apie pusė su prekių ženklinimo tvarkos pažeidimais susijusių skundų gaunama būtent dėl šių prekių“, – sakė ji.
„Jei elektrotechnikos prekė paženklinta CE, vadinasi, ji atitinka Europos Sąjungoje galiojančių standartų reikalavimus. Pavyzdžiui, ant plaukų džiovintuvo, kuris naudojamas vonios kambaryje, turi būti įspėjimas, kad šio prietaiso negalima merkti į vandenį arba negalima naudoti drėgnose patalpose. Šildytuvai turi būti pažymėti specialiu ženklu – trikampiu su trimis į viršų einančiomis bangelėmis. tai rodo, kad jų paviršius įkaista“, – tęsė VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Aleksas Žalpys. Instrukcija, pasak jo, būtinai turi būti pateikta valstybine kalba. Tai esą pagrindinis reikalavimas.
A. Žalpio teigimu, jei ant gaminio yra visa reikalinga informacija, tačiau jos negalima perskaityti dėl to, kad tiesiai ant teksto prekybininkai užklijuoja savo lipduką, pavyzdžiui, su kaina, tai taip pat yra pažeidimas.
„Tai pažeidimas, nes reikalaujama, kad informacija, pateikta ant gaminio, turi būtų lengvai prieinama ir įskaitoma. Jeigu vartotojas randa prekę, kurios informacija paslėpta ar dalis jos uždengta pardavėjo lipduku, jis gali kreiptis į pardavėją ir reikalauti, kad pastarasis jam pateiktų šią informaciją. Informacija gali būti pateikta naudojimo instrukcijoje arba ją privalo pateikti pardavėjas. Jeigu pardavėjas to nedaro, jis daro pažeidimą . Tokiais atvejais mes pardavėjus baudžiame“, – aiškina A. Žalpys.
Tačiau VNMPI specialistai apgailestaudami pripažino, jog kaip nors paveikti pardavėjus ar gamintojus, kad informacija būtų užrašyta didesnėmis raidėmis, jie negali.
„Raidžių dydis nereglamentuotas. Paprasčiausiai nurodyta, kad tekstas turi būti įskaitomas. Kai kada tik su lupa įskaitysi, bet tai irgi įskaitoma“, – pripažino R. Tuganauskaitė. Anot jos kolegės, Gaminių kontrolės skyriaus vedėjos Danutės Banytės, kai kurių gaminių ženklinimo standartuose nurodyta, kad ženklai etiketėse turėtų būti ne mažesni negu 5 mm aukščio, tačiau ne visur ir tik tam tikri ženklai. Jos pripažino, kad mažiausias raidės aukštis turėtų būti nurodytas. „Juokinga su lupa vaikščioti, bet kartais ir tai nepadeda“, – apgailestaudama šyptelėjo D. Banytė ir pridūrė laukianti, kada atsiras reikalavimas, nurodantis mažiausią galima raidžių dydį.
Instrukcija turėtų pasirūpinti pardavėjas
„Suprantama, kad vartotojui, ypač vyresnio amžiaus, gali būti nepatogu ieškoti instrukcijos internete. Juk pirkėjas gali ir neturėti kompiuterio, o kai kurie vyresnio amžiaus žmonės net nemoka juo naudotis. Negi dėl to jie negali pirkti prekės“, – svarstė R. Tuganauskaitė.
VNMPI specialistai aiškino, jog teisės aktai nenumato reikalavimo, kad instrukcija būtinai turėtų būti pateikta atspausdinta – ji gali būti pateikta vartotojo kalba ir internete, bet, jų nuomone, vartotojui prašant pardavėjas turėtų pateikti spausdintą.
„Pagrindinė taisyklė – vartotojas turi gauti visą informaciją prieš įsigydamas prekę. Jeigu pardavėjas suinteresuotas, kad iš jo pirktų, turėtų nesiginčydamas pats atspausdinti instrukciją, jei to prašoma“, – pridūrė R. Tuganauskaitė. Jos teigimu, tokio skundo inspekcija nebuvo gavusi, tačiau jei jo sulauktų, palaikytų pirkėjo pusę.
„Jeigu pirkėjas kreiptųsi, inspekcija palaikytų pirkėjo pusę. Jei jis pageidauja, instrukciją reikia pateikti, nes Lietuvoje galiojantys teisės aktai nurodo, kad pirkėjas privalo gauti visapusišką informaciją, kad galėtų tinkamai naudoti prekę. Jeigu jis prekę sugadintų neturėdamas instrukcijos ir galimybės „išsitraukti“ ją iš interneto, manyčiau, kad inspekcija gintų vartotoją ir laikytų, kad jam nebuvo suteikta reikiama informacija. Juk jis galėjo neteisingai naudoti prekę ir ją sugadinti“, – sakė R. Tuganauskaitė ir prisiminė panašų atvejį.
„Prieš kelerius metus buvo kilęs klausimas, ar teisinga, kad pardavėjas duoda tik kompaktinį diskelį su informacija, o ne popierinį instrukcijos variantą. Buvo išaiškinta, kad vartotojas gali pasirinkti – jeigu jis namuose neturi galimybės peržiūrėti šią informaciją, pirkdamas gali prašyti popierinio varianto. Pardavėjas tai privalo suteikti“, – sakė ji.
„Pastebėjęs tokius pažeidimus vartotojas gali kreiptis tiesiai į inspekciją. Užtenka pranešti, kur tai įvyko, koks tai produktas. Bus atliktas patikrinimas ir, jeigu bus nustatyti pažeidimai, bus imtasi atitinkamų sankcijų“, – pridūrė A. Žalpys ir ragino vartotojus nenumoti ranka į tokius pažeidimus.
Elektronikos prekės, gaminiai iš odos ir avalynė, baldai – štai prekių, dėl kurių vartotojai penai skundėsi dažniausiai, trejetukas. Šios tendencijos, pasak VNMPI specialistų, nesikeičia jau kelerius metus. Tad portalo balsas.lt skaitytojų paskatinti, ateityje aptarsime, kaip elgtis įsigijus nekokybiškus baldus, avalynę, į ką atkreipti dėmesį juos perkant. Kalbėsime ir apie tai, kokie pavojai gali slypėti iš pirmo žvilgsnio nekaltoje kėdėje, vaikams skirtame žaisle ar kremo dėžutėje. Jeigu ir jūs norėtumėte papasakoti savo istoriją, rašykite mums adresu [email protected]
