Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima. Susisiekimo ministras viliasi, kad galbūt situaciją pagerins naujasis Kelių fondas. Ir, tiesa, jau tik kitąmet.
Luokės miestelyje Telšių rajone gyvenantys ir dirbantys žmonės keikia apylinkių kelius. Sako tiesiai – jeigu čia važiuosi, tai ruoškis automobilio remontui:
„Kiekvieną dieną būna, kad važiuojam. Važiuoklių nespėjam remontuot.“
„Pasaulio pabaiga, pasaulio pabaiga. Toks blogas kelias, turbūt Lietuvoje vienas toks yra. Kad daviau su senu džipu, netgi kolonėlę sulaužiau.“
„Aš tai negaliu pavadinti jo keliu. Čia, žinokit, žvyrkelis geresnis yra, kitur – žvyruotas kelias yra žymiai geresnis negu kad čia tas vadinamas asfaltas.“
„Negali pavažiuoti, su traktoriumi tai baisiai, nes labai šokinėja tas traktorius. Su mašina važiuoti normaliai dar.“
Gyventojai sako pastebintys, kad kartais kelią darbininkai patvarko. Bet kas iš to – lygesnis kelias nepasidaro:
„Dirba ant durniaus ir viskas, ką ten jie. Gal tas kapeikas praplauna ar ką ten.“
„Žiemą minus penki – deda asfaltą. Mano brolis keliuose dirba, pats juokiasi. Sako, va, kur siunčia viršininkai.“
Remonto prašosi trečdalis kelių
Keliais žmonės skundžiasi ir seniūnijai, ir rajono savivaldybei, nors nei vienai, nei kitai jie nepriklauso. Už jų tvarkymą atsakinga valstybės bendrovė „Via Lietuva“. Todėl valdininkai pastatė stendus, kad vairuotojai skambintų tiesiai jai. Bet ir šios koridoriuose luokiškiams – jokių gerų žinių.
„Visoje Lietuvoje tų blogos būklės kelių yra tikrai daug, bet jeigu reiktų išskirti, tai blogiausia yra rajoninių kelių būklė“, – neslėpė „Via Lietuvos“ atstovė Jolita Orentaitė.
Kitaip tariant, Luokės apylinkių keliai menkai išsiskiria iš kitų rajoninių kelių. Pačios „Via Lietuvos“ duomenimis, beveik trečdalis šalies kelių yra blogos būklės ir žūtbūt prašosi remonto. Tai yra iš viso beveik 7 tūkstančiai kilometrų. Maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Ispanijos sostinės Madrido ir atgal. Bet keliai – tik viena bėda.
„Ilgą laiką dėmesys tiltams nebuvo skiriamas. Turime šiandien Lietuvoje iš viso 117 tiltų, kuriuos būtina tvarkyti“, – sakė J. Orentaitė.
Tad prieš dvejus metus įgriuvusio Kėdainių tilto scenarijus gali pasikartoti beveik dešimtadalyje visų Lietuvos tiltų.
Už kelių ir tiltų tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ teigia, kad nebėra ką slėpti – tegul žmonės viešai skelbiamame žemėlapyje patys pamato, kiek kelių ir tiltų reikia tvarkyti ir kodėl reikia daugiau pinigų.
„Bloga ta situacija. Būtų juokinga, jeigu aš sakyčiau kitaip ir sakyčiau, kad labai gera“, – neslėpė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atsakomybė turbūt visų yra. Yra atsakomybė politikų, kurie nepriėmė laiku atitinkamų sprendimų. Atsakomybė, matyt, visų, kurie nenorėjo galvoti ir priiminėti sprendimų“, – sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Trūksta pusės milijardo eurų
Šių metų biudžete „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliams prašė daugiau nei vieno milijardo eurų, tačiau numatyta suma nesiekė net pusės prašytos sumos. Tiesa, europiniai ir karinio mobilumo pinigai situaciją pagerino, bet vis tiek keliams trūksta bent pusės milijardo eurų. Ir prošvaisčių, kad pinigų šiemet kelių taisymui bus pridėta, nėra. Pridėti galvojama tik kitąmet.
„Nenorėčiau vartoti termino „išplėšti“, reikėtų suplanuoti ir vykdyti. Tai artėjantis Seime Kelių fondo pristatymas yra vienas iš tų žingsnių“, – tikino E. Sabutis.
„Jeigu jis būtų patvirtintas, nuo kitų metų jau galėtume planuoti, jog vieneriems metams kelių infrastruktūrai galėtume skirti apie vieną milijardą eurų“, – sakė J. Orentaitė.
Kelių fondą ketinama formuoti iš naujos kelių apmokestinimo sistemos, kai komercinio transporto savininkai mokėtų ne už nuvažiuotą laiką, o už nuvažiuotą atstumą. Paprastiems vairuotojams kol kas apmokestinti kelių neplanuojama.
„Priemonių padidinti finansavimą yra, tačiau atsitiko, kaip, deja, dažnai atsitinka Lietuvoje, kuomet pradedi naują projektą – apauga, aplimpa teisiniais procesais, kuriems nesimato pabaigos“, – sakė G. Nausėda.
Nauja kelių apmokestinimo tvarka turėtų įsigalioti kitąmet. O dėl Kelių fondo dar turi apsispręsti Seimas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:























































































































































































































































