Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė išsakė savo poziciją, ar verta vėlinti pamokų laiką moksleiviams Vilniaus mieste.
„Aš manau, kad priklauso daug kas nuo to, kokioje strateginėje vietoje stovi mokykla.
Jeigu vėlintų laiką nuo 9 val., tai tuomet vaikams stumiasi pamokų laikas, ir tada mokiniams papildomo ugdymo užsiėmimai irgi keliasi į vėlesnį laiką“, – teigė R. Osipavičiūtė.
Profsąjunga nemano, kad sprendimas turi būti savivaldybės rankose
Kadangi Vilniaus miestas yra labai didelis, o mokyklos yra išsiskirstę po visur, pamokų vėlinimas turėtų priklausyti nuo pačių mokyklų bendruomenių poreikio, anot R. Osipavičiūtės.
„Manyčiau, čia turėtų ne savivaldybė spręsti, o savivaldybė turėtų suteikti teisę mokyklai spręsti, ar nuo 8 val., ar nuo 8:30, ar nuo 9 val. prasidėtų pamokos.
Praktika Vilniaus mieste yra, kai tam tikros mokyklos ir pernai dirbo panašiai. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo gimnazija, žinau. Manyčiau, kad tai turėtų būti mokyklos teisė pasirinkti – laikas kad būtų suderintas su bendruomene.
Savivaldybė nori spręsti kamščių klausimą mieste kažkodėl ugdymo įstaigų sąskaita, tai gal tegul pagalvoja, kaip tokia problemą spręsti būtent miesto mastu, o ne su ugdymo įstaigom“, – akcentavo profesinės sąjungos pirmininkė.
Pamokų laikų tendencijos
Vilniaus Antakalnio progimnazija yra retas pavyzdys, kada pamokos prasideda pusvalandžių vėliau, nei įprastai. Pamokų pradžia būna 8:30 ryte 2-8 klasių mokiniams.
Viena pamoka trunka 45 minutes, o pradinukams – 35 minutes. Pertraukos vyksta nuo 10-ies iki 20-ies minučių, o 6-ios pamokos pasibaigia 14:15.
Vilniaus Viršuliškių mokykloje, kaip ir daugelyje kitų sostinės mokyklų, 2-8 klasių mokyklų pamokų laikas prasideda nuo 8 val. ryte.
6 pamokos, automatiškai, pasibaigia anksčiau, negu mokyklų, kurių pamokos prasideda vėliau nei 8 val. ryto. Tačiau pertraukos čia yra sąlyginai trumpesnės – jos trunka nuo 5-ių iki 20-ies minučių.
Pamokų vėlinimas – mokyklos kompetencija
Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad tai nėra problema ir kiekviena mokykla gali nusistatyti laiką, kada mokiniai ateitų į klases.
Tai patvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintus Bendruosius ugdymo planus, pamokų pradžios laiką gali nusistatyti kiekviena mokykla individualiai, pirmos pamokos pradžia galima tarp 8 ir 9 val.“ – komentavo G. Grubinskas.
Vilniaus mieste yra ne vienas toks pavyzdys.
„Vilniuje turime įvairių pavyzdžių, yra mokyklų, kur pamokos prasideda 8.00, 8.30 arba 9.00 val. Jei yra poreikis koreguoti pirmos pamokos laiką, konkrečios mokyklos bendruomenės nariai tai gali aptarti su įstaigos administracija ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų“ – teigė G. Grubinskas.
Ką daryti, jei vaikas bėga iš pamokų
Neretai pasielgęs netinkamai, vaikas baiminasi apie tai prisipažinti tėvams, nes žino, kad pasielgė netinkamai. Tad vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tai, kaip sureaguosite į žinią, kad jūsų vaikas praleidinėja pamokas, padės pagrindą tolesniam pokalbiui.
Vaiko teisių gynėjas D. Aidukas siūlo: „Ieškokite pozityvių auklėjimo priemonių, kalbėkite ramiai ir venkite negatyvo. Vaikas neabejotinai supranta, kad elgėsi negerai, o dar didesnio emocinio krūvio jam nereikia.“
Tiesa, jei pamokų praleidinėjimas buvo tapęs itin dažnas, spausti vaiko kaipmat grįžti atgal į mokyklą, nepatariama. Mat iki tol, kol vaikas psichologiškai išties bus pasirengęs sugrįžti į mokyklą, gali prireikti laiko ir specialistų pagalbos: „Kone garantuotai galiu pasakyti, kad gali prireikti kompleksinės pagalbos.
Štai pavyzdžiui, kai kurios šeimos terapijos programos trunka ne mažiau kaip pusę metų, sudėtingesniais atvejais gali būti pratęstos ir iki 8 mėnesių. Todėl, jeigu vaikas ilgą laiką nelankė mokyklos, rekomenduojame į ugdymo procesą grįžti palaipsniui.“
