Seimas po svarstymo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma tikslinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.
Už teisės akto pakeitimus balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 16 parlamentarų. Tam, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Pagal svarstomus pakeitimus, tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, būtų pradedamas, o pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo būtų priimamas taip pat tada, kai valstybės tarnautojas būtų perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje bei kai valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.
Pasak šių pataisų iniciatorės Seimo narės Agnės Bilotaitės, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra netobulas, nes jis leidžia prasižengusiems valstybės tarnautojams, savo noru pasitraukusiems iš valstybės tarnybos, išvengti tarnybinės atsakomybės bei sankcijų ir pakartotinai stoti į valstybės tarnybą.
Parlamentarė priminė, kad pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.
Seimas svarstymo metu pritarė Seimo narės Dalios Kuodytės siūlymui nelaikyti asmens nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis dirbo ar tarnavo kadriniu KGB darbuotoju, priklausė KGB rezervui, slapta bendradarbiavo su SSRS specialiosiomis tarnybomis.
