Kambodžoje prasidėjo didžiausias nuo Niurnbergo laikų tribunolas, bet neaišku, ar įtariamieji spės sulaukti teisingumo, o šalis – atsakymų į klausimą „kodėl?“.
Kambodžoje tarptautinis tribunolas pradėjo teisti keturis raudonųjų khmerų vadus, kaltinamus aštuntojo dešimtmečio viduryje sumanius ir vykdžius vieną iš kraupiausių praėjusio amžiaus kampanijų, kai išžudyta ketvirtadalis gyventojų.
Teismas vadinamas svarbiausiu pasaulyje ir didžiausiu nuo nacių tribunolų, bet neaišku, ar įtariamieji spės sulaukti teisingumo, o šalis – atsakymų į klausimą „kodėl?“
Kaip praneša „Panorama“, teisiamieji baigė universitetus Prancūzijoje, studijavo Šekspyrą, o tada gimtojoje Kambodžoje sumanė modernią visuomenę grąžinti į nulinius metus: miestiečius išvijo į kaimus, panaikino pinigus, mokyklas ir religiją.
Tai buvo vienas iš baisiausių XX amžiaus mėginimų pasiekti utopiją – ir šiandien keturi aukščiausi buvę raudonųjų khmerų lyderiai tribunolo suole kaltinami sunkiausiais žmonijos nusikaltimais: genocidu, žudymu, vergove, persekiojimu.
Nė vienas neprisipažįsta kaltas, tad laukia daugelio metų procesas, jau vadinamas sudėtingiausiu nuo Niurnbergo tribunolų.
„Šiuo metu tai svarbiausias pasaulio teismas. Tai žinia kitiems, kurie gali vykdyti panašius nusikaltimus, kad laukia padariniai. Galbūt ne rytoj ar kitą dieną, bet galų gale jūs irgi atsidursite teisiamųjų suole“, – sako JAV ambasadorius karo nusikaltimų reikalams Stephenas Rappas.
Prireikė daug laiko nuo 79-ųjų, kai įsiveržusi Vietnamo armija nutraukė baisų eksperimentą, bet kone du milijonai žmonių buvo spėję mirti nuo bado ir išsekimo arba būti išžudyti ir nukankinti. Dauguma Kambodžoje gali papasakoti kraupių istorijų, kaip jų akyse buvo žudomi tėvai.
Tuol Slengo kalėjime Pnompenyje iš penkiolikos tūkstančių kalinių gyvi liko vos keli. Jis seniai tapęs panašių baisybių simboliu kaip nacių konclageriai.
„Niekada nemaniau, kad aukščiausi lyderiai, kurie daugiau kaip prieš tris dešimtmečius kankino ir žudė žmones, atsidurs teisme. Taigi to nesitikėjau, o kai tai nutiko – manau, tai nuostabu“, – sako Van Nathas, buvęs Tuol Slengo kalėjimo kalinys.
Khmerų lyderis Pol Potas mirė buvusių bendražygių nelaisvėje prieš trylika metų, o šiandien pradėti teisti jo pavaduotojas, buvęs formalus valstybės vadovas, buvęs užsienio reikalų ministras ir jo žmona, buvusi socialinių reikalų ministrė. Visiems – maždaug po aštuoniasdešimt, trims iš keturių leista dėl sveikatos palikti salę, ir neaišku, ar jie apskritai spės sulaukti teisingumo.
Dar svarbiau, jiems leidžiama nedalyvauti, jei nenorės liudyti, o liudyti kol kas jie nenori - tad užgniaužusi kvapą šalis, stebinti tiesioginę transliaciją, gali iš pirmų lūpų nesužinoti atsakymų, kodėl prireikė visos šitos beprasmybės. Teisti šmėklų negalima, sako nukentėjusieji. Advokatai nepatekinti, kad niekas nebenori pripažinti Amerikos bombardavimo, padėjusio khmerams iškilti.
Kambodžoje liepsnoja ir ginčas dėl tribunolo ateities – jis turėjo būti pavyzdinis, apjungiantis vietos ir tarptautinę teisę, bet per penkerius metus, išleidus ketvirtį milijardo litų, jis tėra nuteisęs vieną žmogų, kalėjimo prižiūrėtoją.
O ši byla gali būti paskutinė, nes kai kurie teisėjai nebenori teisti likusių penkių kaltinamųjų. Pasaulio žmogaus teisių organizacijos kaltina tribunolą pataikaujant premjerui – jis pats buvo khmerų vadas ir Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad naujų procesų neleis, esą kad jie nebetrukdytų susitaikymui.
Nukentėjusieji sako, kad susitaikymo nebus be teisingumo.
Vykintas Pugačiauskas
