„Pelėdų tuoktuvės prasideda vasario gale, kovo pradžioje, tada jos intensyviai ūbauja“, – tikina ornitologas mėgėjas Bronius Jareckas.
Pasak miško bičiulių, naminės pelėdos mėgsta įsikurti aukštesnėse vietovėse. Paslaptingi sutemų gyventojai dieną tūno drevėse, aukštuose medžiuose ar miškų tankumynuose. Lietuvoje aptinkama net 13 pelėdų rūšių, tačiau dauguma jų reti nakties paukščiai.
„Nuo 3 iki 6 metrų gali būti inkilai, aš kabinu tiesiog kiek kopėčios leidžia“, – sako vyriškis.
Šie itin tyliai skraidantys sparnuočiai, pasak Broniaus, mėgsta vienatvę, tad jei planuojate kabinti inkilus, jiems būtina kruopščiai pasirinkti vietovę. Išsirinkus tokią, pelėdų porai kabinamas vos vienas namelis. Jei pakabinsite kelis, viename jų pelėda dienos, o kitame tik perės.
„Jeigu pelinių graužikų pakankamai daug, tai gali jau per pusę kilometro viena nuo kitos gyventi, o jei maitinimosi sąlygos prastesnės užima iškart didesnę teritoriją gali būti ir kilometro ir 2 km spinduliu“, – teigia Bronius.
Ornitologai pataria į medį įkėlus inkilą nepamiršti jo pritvirtinti, kad pakabintas namas nuo vėjo nelinguotų. Mat siūbuojančiame inkile pelėdos neperi. Reikia nepamiršti jau dabar priberti ir pjuvenų.
Anksčiau ornitologas inkilus pelėdoms kabino miškuose, šiemet specialiai rinkosi piliakalnius, senas dvarvietes ir parkus šalia Mūšos upės, kad keliais jų sudomintų ir vandens paukščius. Pasirodo, pelėdų inkiluose neretai mėgsta apsigyventi ir antys klykuolės ar didieji ančiasnapiai.
