Sumanius vietoj pramonės parkų steigti laisvąsias ekonomines zonas būsimosioms jų valdymo įmonėms tarsi ketinama padovanoti 120 mln. Lt valstybės ir ES lėšų.
Iš planuotų naujų penkių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) nuo šių metų pradžios pradės veikti tik trys, nes Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Kėdainių ir Panevėžio LEZ įstatymus. Tačiau parlamentarai neketina sudėti ginklų ir planuoja rasti būdų, kaip valstybė galėtų susigrąžinti jau investuotus 120 mln. Lt.
Seimo ir Prezidentės nuomonės išsiskyrė
Priminsime, kad 2011 m. gruodžio pabaigoje Seimas pritarė LEZ įsteigimui vietoj Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramonės parkų, tačiau nustatė nevienodas LEZ valdymo sąlygas – Kėdainių ir Panevėžio LEZ valdymo bendrovė gali būti tik valstybės arba savivaldybės įmonė, arba viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, o kitas LEZ galės valdyti ir akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės. Prezidentė šiuos apribojimus pasiūlė panaikinti. Pasak D.Grybauskaitės, konkurencijos ribojimas LEZ ir netikslūs įstatymai neduotų norimo rezultato.
Į Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių pramonės parkus valstybė ir ES jau investavo per 120 mln. Lt. Štai dėl šių investicijų Seimo nariai ir balsavo ne taip, kaip tikėjosi Prezidentė.
„Pirmos LEZ (Klaipėdos ir Kauno) kūrėsi nuo „nulio“, t. y. pradinius darbus investuotojai finansavo patys, tad dabar jie ima mokestį iš LEZ veikiančių įmonių. Todėl manau, kad šiuo atveju LEZ turėtų valdyti valstybės ar savivaldybės įmonės“, – sako tokius pakeitimus inicijavęs Seimo narys Kęstutis Daukšys.
Tačiau Prezidentė nusprendė kitaip. Seimo narys ir jo kolegos mano, kad Prezidentė galbūt nežinojo visų aplinkybių, o gal kas nors jos tyčia neinformavo.
Pamokanti istorija
Prezidentės veto pasekmės liūdnos. Trijose numatytose LEZ galima skelbti tarptautinį konkursą geriausiam zonos verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti, o dviejų LEZ likimas lieka neaiškus. Parlamentarai turės svarstyti Prezidentės atmestus įstatymus.
„Dabar Seimui teks ieškoti kitų būdų, kaip investuotas lėšas grąžinti valstybei, juk tai visų mokesčių mokėtojų pinigai. Siūlysiu, kad būsimieji LEZ valdytojai valstybės ir ES lėšas per tam tikrą laiką grąžintų valstybei“, – sako K.Daukšys.
Apskritai ši istorija, kai vietoj vegetavusių pramonės parkų kuriamos LEZ, yra pamokanti.
„Pinigus reikia investuoti gerai apsvarsčius galimybes, o ne atvirkščiai – iš pradžių investuoti, o paskui galvoti, kaip panaudoti jau investuotas lėšas, kaip nutiko dabar. Kas gali paneigti galimybę, kad buvo suinteresuotų sužlugdyti šiuos planus? Tačiau šiuo atveju tiesiog nesugebėta atlikti darbo iki pabaigos“, – daro išvadą K.Daukšys.
Įtaria, kad LEZ nesilaiko įstatymų
Seimo Audito komiteto ir laikinosios Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ narys Naglis Puteikis irgi mano, kad naująsias LEZ turėtų valdyti valstybės įmonės. Jis, klaipėdietis, remiasi patirtimi, įgyta stebint Klaipėdos LEZ valdymo kompanijos veiklą.
„Man niekas nesugeba atsakyti į klausimą, ar Klaipėdos LEZ valdyboje yra Vyriausybės atstovas. Įstatyme rašoma, kad jis turėtų būti. Štai aš ir svarstau – arba Klaipėdos LEZ valdymo kompanija slepia šį atstovą, kad žmonės negalėtų jam pateikti skundų, arba tokio atstovo nėra. Abiem atvejais – skandalas“, – sako N.Puteikis.
Seimo narys tikina, kad Klaipėdos LEZ ruošiamasi statyti nerūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklą ir taip teršti Klaipėdos miestą.
„LEZ įstatyme aiškiai sakoma, kad LEZ teritorijoje draudžiama laikyti, gaminti ar perdirbti pavojingas medžiagas, tačiau mano pastabų negirdi nei Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, nei Aplinkos ministerija. Visuomeninės organizacijos bandė kreiptis į teismą, bet teismas net nepriima pareiškimų“, – pasakoja parlamentaras.
Todėl N.Puteikis daro išvadą: „Jeigu LEZ valdymas iš tikrųjų būtų skaidrus ir LEZ būtų vykdoma Lietuvos žmonėms naudinga veikla, nesibaiminčiau. Tačiau šiuo metu to negaliu teigti. Taip gali nutikti ir naujai kuriamoms LEZ. Todėl manau, kad kol Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nedirba, kol šalies Prokuratūra neatlieka pareigų, LEZ turėtų valdyti tik valstybės įstaigos.“
Skirtingos nuomonės ir kaltinimai
Panevėžio valdžia nesibaimina dėl to, kad pabėgs investuotojai. Dėl mums nežinomos priežasties daugiau panikuoja Seimo narys Vitas Matuzas. Kritikuodamas Seimo narių Dainiaus Budrio ir K.Daukšio pataisas, kurioms pritarė Seimas, V.Matuzas neužsimena apie valstybės, taigi visų mokesčių mokėtojų, investuotus milijonus, o su džiugesiu cituoja Prezidentūros pranešimą. Beje, į Panevėžio LEZ jau investuota 20 mln. Lt, iš jų 7 mln. Lt – iš Panevėžio savivaldybės biudžeto. Gal panevėžiečiai nori būsimajai LEZ valdymo kompanijai padovanoti dar daugiau lėšų? Tokią padėtį kritikuojančius Panevėžio savivaldybės atstovus V.Matuzas kaltina politikavimu ir pabrėžia, kuriai partijai priklauso jo nuomonei nepritariantis valdininkas, tačiau nekalba, kas jam suteikė teisę būsimai LEZ valdymo kompanijai tarsi padovanoti milijonus iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.
Kėdainių meras Rimantas Diliūnas net nustebo, kad strategiškai itin geroje vietoje esantis Kėdainių pramonės parkas į kurį iš viso bus investuota per 25 mln. Lt valstybės ir ES lėšų, kol kas netaps LEZ.
„Įvertinus dabartinę ekonominę ir politinę padėtį, savivaldybei valdyti LEZ būtų sudėtinga, nes nėra tiek pajėgumų. Manyčiau, kad geriausia būtų, jeigu iš visų pramonės parkų sukurtas LEZ valdytų valstybė ir būtų vienas operatorius. Tokiu atveju būtų lengviau pritraukti investicijų“, – mano R.Diliūnas.
Šiuo metu būsimos Kėdainių LEZ teritorijoje, kuri užims 130,5 ha, neseniai pradėjo veikti pirmas šalyje krematoriumas.
Nedovanokime valstybės milijonų
Dainius Budrys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Prezidentė teigia, kad LEZ valdant valstybės įmonėms gali būti iškreipta konkurencija. Atvirkščiai. Jeigu bus kitaip, tai bus neteisinga kaip tik mūsų verslininkų atžvilgiu. Juk mūsų verslas nedotuojamas, o štai ateis kokia nors užsienio kompanija, ir jai bus padovanotos valstybės investuotos milijoninės lėšos. Laikydamiesi tokios strategijos, kuriai nors užsienio kompanijai, kaip operatorei, turėtume perduoti valdyti ir „Lietuvos geležinkelius“ ar „Lietuvos energiją“.
Kita vertus, prisimenu Ūkio ministro Dainiaus Kreivio idėją, kad reformavus Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą reikia steigti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir „Eksportuojanti Lietuva“, kuriose būtų sutelktas profesionalų branduolys, pritraukiantis į Lietuvą investicijas. Taip ir pasielgta. O gal mano pasiūlymu besipiktinantys Seimo nariai kuriai nors užsienio įmonei jau pažadėjo šiltą vietą?
Tektų keisti įmonės struktūrą
Mantas Nocius, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius
Šiuo metu mes nepasiruošę tapti kurios nors LEZ valdančia bendrove. Tačiau jeigu valstybė nuspręstų, kad turėtume valdyti Kėdainių ir Panevėžio LEZ, tai tektų šiek tiek pakeisti mūsų įmonės struktūrą ir galvoti, kaip atlikti darbus. Juk neužteks paskirti du projektų vadovus.
Be to, mums tai būtų netipinė veikla. Jeigu privatus sektorius imasi tokios veiklos, jis nuomojasi iš valstybės žemę, moka valstybei pinigus ir tada žemę pernuomoja įmonėms. Mūsų atveju žemę tektų nuomoti tarsi iš savęs. Rizika tokia – jeigu nerastume norinčiųjų investuoti, tai valstybė patirtų nuostolių.
Albinas ČAPLIKAS
