Pasikeitus orams, pasipylė pranešimai, kad smarkiai didėja sergamumas gripu. Balsas.lt studijoje viešėjo infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė, kuri sakė: „Dabar padidėjo sergančiųjų ūminiais viršutinių kvėpavimo takų uždegimais, kuriuos galėjo sukelti ne tik gripo virusas, bet kitų kelių šiam sezonui būdingų virusų cirkuliavimas: slogą sukeliančio Ryno viruso, nosiaryklės uždegimą sukeliančio Adeno viruso ir kiti.“
Gydytojos teigimu, šiauriniame planetos pusrutulyje gripas pasireiškia vėliau: „Dažniausiai susirgimų pagausėja nuo Naujųjų metų ir artėjant pavasariui, bet, kaip rodo pernykštė patirtis, pasikeitęs gripo virusas gali užpulti ir anksčiau.“
Virusas plinta nevėdinamose patalpose
Į klausimą, kokios oro sąlygos yra pačios pavojingiausios virusams plisti, pašnekovė atsakė: „Pati palankiausia terpė virusams plisti yra tuomet, kai atšalus orams patalpos būna mažiau vėdinamos. Jei kosintis ar čiaudintis žmogus praėjo per patalpą, tai jo burnos lygyje virusas gali išlikti dispersijos pavidalu net keletą valandų, o vėliau palaipsniui nusėda ant aplinkos daiktų, kurios vėliau liečiant taip pat galima užsikrėsti“.
Dažnai kalbama apie natūralias medicinos priemones, bet paklausta, kurios iš jų veiksmingiausios, pašnekovė sakė: „Galimas arba specifinis gydymas, t.y., konkretaus negalavimo, arba simptominis, kai stengiamasi šalinti ligos simptomus. Liaudiškos priemonės nėra mokslu pagrįstos, tad sunku ką nors rekomenduoti.“
Per anksti griebtis antibiotikų – pavojinga
Apie tai, kokių klaidų žmonės dažniausiai daro vos pajutę pirmuosius gripo simptomus, pašnekovė sakė: „Labai dažnai per greitai žmonės ima jaudintis, kad liga užsitęs ir griebiasi antibiotikų. Žinoma, kai yra pūliuojanti angina ar kiti bakteriniai susirgimai, antibiotikų reikia, tačiau negalima pamiršti, kad organizmas gali tapti atsparus antibiotiko veikimui ir, kai susergama rimčiau, vaistai nebepadeda.“ Gydytojos teigimu, taip pat nerekomenduojama pajutus pirmus ligos simptomus imti vartoti nuo ankstesnių susirgimų namų vaistinėlėje užsilikusių antibiotikų.
Nemalonius simptomus, pasak medikės, malšina preparatai, kurių sudėtyje yra paracetamolio, bet pacientai neturi perdozuoti šių vaistų. „Jei žmogus perdozuoja paracetamolio preparatų, jam gali išsivystyti kepenų napakankamumas. Pasaulyje yra pasitaikę atvejų, kai pacientams persodinamos kepenys dėl apsinuodijimo paracetamoliu.“
Ar skiepytis nuo gripo?
Medikės teigimu, nereikėtų skubėti malšinti ir pakilusios temperatūros, nes tai viena iš organizmo gynybinių reakcijų. „Yra įrodyta, kad kai kūno temperatūra pakyla virš 39 laipsnių, gripo virusas nustoja daugintis. Žinoma, yra tam tikros pacientų grupės, kurioms karščiavimas gali būti rizikingas – tai maži vaikai ir kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės,“ – kalbėjo medikė.
Daug diskusijų kelia klausimas, ar reikia skiepytis nuo gripo. Pašnekovė apie skiepus sakė: „Apie skiepus visuomet sklando daug įvairių mitų, bet juk turime pavyzdžių, kad nemažai infekcijų yra sėkmingai išgydytos vakcinomis. Juk jau beveik nebeskiepijama nuo raupų ar paleomelito, nes šios ligos išnyko. Ar skiepysis, žmogus sprendžia pats, bet verta žinoti, kad gripo infekcija yra pavojingiausia tam tikroms visuomenės grupėms: žmonėms virš 65 metų, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma. Juk yra žmonių, kuriems darbo diena lovoje atsieina labai brangiai tiek morališkai, tiek finansiškai, tad tai taip pat labai rimtas argumentas pasiskiepyti.“
L. Jančorienė taip pat priminė, kad tam tikrą kiekį vakcinos nuo gripo nuperka valstybė ir rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai.
