„Net trim iš penkių žmonių alga padidėjo, bet dviem iš penkių nedidėjo, arba galėjo net sumažėti. Viskas priklauso nuo to, kaip į tai žiūrėsime“, – juokavo naujausias lietuvių gaunamų algų tendencijas per pastaruosius metus pristačiusi J. Varanauskienė.
Labiausiai pajamų padidėjimą pastaraisiais metas pajuto mažiausių pajamų gavėjai.
Skaičiuojama, kad Lietuvos gyventojų darbo pajamos per metus išaugo 14 proc. Nors rugsėjį asmenų, kurių pajamos buvo mažesnės negu minimali mėnesio alga (MMA) dalis padidėjo, tačiau, anot J. Varanauskienės, tai yra labiau sezoninis veiksnys negu ekonomikos lėtėjimo požymis. Nemažą dalį šių asmenų sudaro studentiško amžiaus žmonės, kuriems rudenį tiesiog nebėra galimybių suderinti darbo su studijomis.
Nuo 2018 metų vasario mažėjusi mažesnes negu MMA pajamas uždirbusių dirbančiųjų dalis rugsėjį pirmą kartą ūgtelėjo ir pasiekė 9,8 proc., arba 106,5 tūkst. asmenų ribą. Vis dėlto, ji vistiek išliko gerokai mažesnė negu šių metų vasarį, kai siekė atitinkamai 14,4 proc., arba 156,6 tūkst. asmenų.
Anot ekspertės, drąsiai teigti, kad biudžetinėse ir privataus kapitalo įmonėse už tą patį darbą mokamos skirtingos sumos, negalima. Tačiau fiksuojama, kad už nekvalifikuotą arba mažesnių kvalifikacijų reikalaujantį darbą biudžetinėse įstaigose mokama daugiau. Tiesa, J. Varanauskienė pridūrė, kad algų skirtumą kai kurios privataus sektoriaus įmonės gali kompensuoti mokėdamos „vokelius“, todėl esą darbuotojų disponuojamos pajamos gali būti panašios tiek dirbant biudžetinėje įstaigoje, tiek privačioje įmonėje.
Vis dėlto, „Sodros“ atstovė pažymėjo, jog maži valstybinio sektoriaus siūlomi atlygiai rinkoje itin paklausiems specialistams gali lemti pastarųjų stygių ateityje.
„Todėl palikti biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo klausimą savieigai gali būti pavojinga“, – patikino J. Varanauskienė, pridūrusi, kad biudžetinėse įstaigose darosi vis sunkiau išlaikyt kvalifikuotus specialistus, nes pastariesiems privataus, užsienio kapitalo įmonės geba mokėti gerokai daugiau.
J. Varanauskienė įsitikinusi, jog pagrindiniais veiksniais, lėmusiais gana spartų lietuvių darbo pajamų augimą pastaraisiais metais, galima vadinti padidintą MMA, bendrą ekonomikos augimą ir vis labiau juntamą kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
Tikėtina, kad kitąmet vėl didinamas MMA taip pat galės šiek tiek kilstelėti darbuotojų algas.
„Sodros“ vyriausioji patarėja dar kartą perspėjo ir apie kai kuriems žmonėms gresiančius rūpesčius dėl pensijų stažo. Pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau dirba mažiau socialiai apsaugotą savarankišką darbą. Tai ateityje gali lemti itin nedideles jų pensijas ir kitas socialines išmokas.
„Matome, kad mažiau socialiai apsaugotą savarankišką darbą dažniau renkasi vyrai, kurie rečiau susimąsto apie galimai mažesnes išmokas ateityje“ – pridūrė J. Varanauskienė.
Lapkričio pradžioje Europos Komisijos (EK) ekspertai paskelbė prognozę, pagal kurią darbo užmokestis šiemet Lietuvoje turėtų vidutiniškai augti 8,2 proc., o per ateinančius dvejus metus – atitinkamai 7,7 proc. ir 6 procentais.
