Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E.Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose. E.Macronas yra jauniausias kada nors išrinktas Prancūzijos prezidentas.
Jo centro partijai „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM), kurią jis įsteigė tik 2016 metų balandį, kaip platformą jo siekiui tapti prezidentu, dabar reikia aiškios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, kad jis galėtų įgyvendinti pažadėtąsias reformas.
Nuomonių apklausos rodo, kad E.Macrono partija sekmadienį turėtų surinkti apie 30 proc. rinkėjų balsų. Tai užtikrintų puikias sąlygas laimėti absoliučią daugumą po savaitės rengiamame antrajame rinkimų ture.
Šie balsai gali virsti net 400 mandatais 577 vietų parlamente. REM jau sulaukė svarbios paramos – jos kandidatai laimėjo 10 iš 11 užsienyje esančių Prancūzijos rinkimų apylinkių, kuriose rinkimai vyko anksčiau nei Prancūzijoje.
Jeigu nė vienas kandidatas per pirmąjį turą nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du daugiausia balsų gavę kandidatai pateks į antrąjį turą, kuriame taip pat varžysis ir bet kuris kandidatas, surinkęs daugiau kaip 12,5 proc. rinkėjų balsų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 8 val. ryto (9 val. ryto Lietuvos laiku). Dauguma jų dirbs iki 18 val., o didžiausiuose miestuose – iki 20 valandos.
Per rinkimus šalyje budi daugiau kaip 50 tūkst. policininkų, nes po išpuolių bangos, per kurią nuo 2015 metų žuvo daugiau kaip 230 žmonių, šalyje tebegalioja nepaprastoji padėtis.
Per naujausią incidentą šį antradienį 40-metis suradikalėjęs alžyrietis buvo pašautas ir sužeistas, kai prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros su plaktuku rankoje užpuolė policininką.
Įprasto modelio atsisakymas
Po prezidento rinkimų rengiamuose parlamento rinkimuose Prancūzijos rinkėjai tradiciškai burdavosi aplink naująjį lyderį.
E.Macrono pirmtakai Francois Hollande'as (Fransua Holandas) 2012 metais, Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozi) 2007 metais ir Jacques Chiracas (Žakas Širakas) 2002 metais laimėjo aiškią daugumą. Tačiau, kitaip nei E.Macronas, jie visi atstovavo senas tradicijas turinčioms partijoms.
REM atspindi prezidento siekį sukurti visiškai naują politiką. Nors E.Macrono oponentai iš pradžių ją atmesdavo kaip tikrų šaknų neturintį jaunų aktyvistų judėjimą, ši partija sekmadienio rinkimams pateikė 530 kandidatų sąrašą.
Partija siekia atnaujinti politinę areną ir daug kandidatų dar nėra dalyvavę rinkimuose. Tarp tokių kandidatų yra koridos kovotoja Marie Sara (Mari Sara), Prancūzijos pietuose metanti iššūkį M.Le Pen Nacionalinio fronto įtakingam nariui Gilbert'ui Collard'ui (Žilberui Kolarui).
Politikos valymas
E.Macronas visiems REM kandidatams laimėjimo atveju uždraudė įdarbinti šeimos narius ir darbo parlamente metu teikti konsultavimo paslaugas.
Šis nurodymas buvo duotas po skandalo, užkirtusio kelią į Eliziejaus rūmus dešiniųjų respublikonų kandidatui į prezidentus Francois Fillonui (Fransua Fijonui), kuris kaltinamas žmonai Penelopei sumokėjęs daugiau kaip 900 tūkst. eurų už darbą jo asistente parlamente.F.Fillonas kaltinimus neigia.
Atsižvelgiant į E.Macrono bandymus išvalyti Prancūzijos politiką, penktadienį prezidentui teko raudonuoti: buvo pradėtas preliminarus tyrimas dėl jo sąjungininkų, centristų Demokratų judėjimo (MoDem) Europos Parlamente įdarbintų fiktyvių padėjėjų.
Vykdomas tyrimas ir dėl vieno E.Macrono ministrų Richard'o Ferrand'o (Rišaro Ferano) nekilnojamojo turto sandorio, susijusio su jo žmona.
Tuo tarpu pagrindinės kairiojo ir dešiniojo sparno partijos perspėjo, kad triuškinama E.Macrono partijos pergalė gali pakenkti demokratijai.
„Nemanau, kad tai būtų sveika ateinančių penkerių metų demokratiniams debatams“, - teigia Francois Baroinas (Fransua Baruanas), vadovaujantis respublikonams, siekiantiems atsigauti po F.Fillono nesėkmės prezidento rinkimuose.
Buvusio prezidento F.Hollande'o vadovaujami socialistai po tragiško pasirodymo prezidento rinkimuose ir dabar baiminasi didelio pralaimėjimo.
Le Pen nenuleidžia rankų
M.Le Pen partija atrodo pasirengusi visoje šalyje laimėti 15 vietų, bet šis skaičius reikštų dar vieną didelį nusivylimą po to, kai ji triuškinamai pralaimėjo E.Macronui prezidento rinkimuose.
Tačiau M.Le Pen laikosi tvirtai ir naujienų agentūrai AFP šią savaitę teigė, kad kitos partijos tikriausiai sutiks dirbti su E.Macronu, tad Nacionalinis frontas bus "vienintelė opozicinė jėga“.
E.Macronas apeliavo į rinkėjus, prašydamas suteikti jam tvirtą mandatą pertvarkyti darbo rinką, kurios griežtas darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo taisykles daug ekonomistų kaltina augimo stabdymu.
Prezidentas buvo ankstesnės socialistų vyriausybės ekonomikos ministras. Ta vyriausybė ėmėsi reformų, kurios 2016 metais sukėlė ne vieną mėnesį trukusias masines demonstracijas.
