„Žmonių laikymas parengtyje reikalauja tam tikrų išlaidų“, – generolas Jeanas-Paulis Palomeros (Žanas Polis Palomero), vadovaujantis vienam iš dviejų NATO strateginių štabų, sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
Tačiau J.-P.Palomeros, kalbėdamas ketvirtadienį prasidėsiančio viršūnių susitikimo išvakarėse, sakė, kad ta kaina būtų „investicija“, kurią būtų verta mokėti už „patikimą gynybą“.
„Mes tapsime veiksmingesni, – pažymėjo kariškis, vadovaujantis NATO pajėgų modernizavimui. – Tai nėra milžiniški skaičiai, lyginant su aljanso narių bendrais biudžetais.“
J.-P.Palomeros sakė, kad Parengties veiksmų planas, kuris bus priimtas NATO reaguojant į įžvelgiamą Rusijos intervenciją rytų Ukrainą krečiančiame konflikte, gali būti įgyvendintas „iki šių metų pabaigos“.
„Jis turi būti palaikomas finansiškai, tačiau taip pat laikui bėgant, nes nepakaktų būti pasiruošusiems reaguoti vieną, du ar šešis mėnesius“, – aiškino jis.
„Kai tik NATO nuspręs norinti tokių pajėgumų, juos turės palaikyti labai ilgą laiką“, – pridūrė generolas.
Pasak J.-P.Palomeros, pasaulyje kylant „daugialypėms grėsmėms“ svarbu turėti „patikimas, gerai apmokytas, gerai aprūpintas modernias pajėgas“.
„Pasaulis juda labai greitai. Pamatėme tai dėl Ukrainos krizės, taip pat matome tai pietuose, ypač Irake“, – pažymėjo jis.
Reaguodamas į Kremliaus remiamą karinį puolimą Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir jo sąjungininkai Vakaruose šią savaitę patvirtins planus, pagal kuriuos Rytų Europoje numatoma rotaciniu būdu dislokuoti bent 4 000 karių, taip pat įrengti karinės įrangos bei atsargų sandėlius, sustiprinant NATO įsipareigojimus susirūpinusioms narėms, esančioms Rusijos kaimynystėje.
JAV taip pat prisidės kuriant greitojo reagavimo pajėgas, kurias suformuoti NATO sutiks šią savaitę. Dėl šio plano detalių bus tariamasi Aljanso lyderiams ketvirtadienį pradėjus dviejų dienų viršūnių susitikimą Velse, tačiau JAV ir Europos pareigūnai sakė, kad pagal tą programą bus rengiami mokymai ir pajėgų rotacija Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose Rytų Europos valstybėse.
Amerikos indėlio mastas bus ypač svarbus Baltijos ir kitoms Rytų Europos šalims.
Jungtinių Valstijų kariai jau seniai dalyvauja NATO greitojo reagavimo pajėgose. Nuo spalio 1-osios apie 600 karių iš Fort Hudo bazėje Teksase dislokuotos 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados bus paskirti į šią misiją.
Tačiau dabartinė greitojo reagavimo pajėgų struktūra vertinama kaip mažai pajėgi dislokuoti dideles pajėgas. Naujojo plano uždavinys – užtikrinti, kad pajėgos atsidurtų reikiamoje vietoje per 48 valandas.
Per šį viršūnių susitikimą B.Obama taip pat ragins NATO sąjungininkus vykdyti savo įsipareigojimus skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Šį įsipareigojimą šiuo metu vykdo tik keturios Aljanso narės: JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir Estija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
