Atsirado tikimybė, kad įstatymas, į kurį Turkija reagavo piktai, bus atmestas kaip prieštaraujantis konstitucijai. Įstatymui buvo galutinai pritarta sausio 23 dieną. Dėl to Ankara atšaukė visus susitikimus Paryžiuje ekonomikos, politikos ir kariniais klausimais. Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad įstatymas yra diskriminuojantis ir rasistinis.
Daugiau nei 70 įvairių politinių pažiūrų Senato narių kreipėsi į aukščiausią teismą. Skundui pritarė dar 50 žemųjų parlamento rūmų narių. Norint pateikti skundą konstituciniam teismui, reikia, kad jam pritartų bent 60 parlamento narių. Teismas turi per mėnesį išnagrinėti skundą. Jei teismas nuspręs, kad įstatymas prieštarauja konstitucijai, jis bus panaikintas.
Armėnija teigia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą dabartinės Turkijos teritorijos rytuose buvo nužudyta apie 1,5 milijono krikščionių armėnų. Pasak Armėnijos, tai buvo tyčinis Osmanų imperijos valdžios įsakytas genocidas. Tam pritaria dauguma istorikų ir daugelio šalių vyriausybės.
Karo pabaigoje Osmanų imperija iširo, bet Turkija įstatymą dėl genocido laiko tiesioginiu įžeidimu. Ankara tvirtina, kad per karą abi pusės neteko daug žmonių.
