Studentai praėjusią naktį užėmė prestižinį Paryžiaus politikos mokslų universitetą, tęsdami protestus prieš aukštojo mokslo reformas, kurios, pasak kritikų, yra dalis prieš viešųjų paslaugų sektorių nukreiptos pertvarkos.
„Paryžiaus politikos mokslų universiteto studentai – prieš Macrono diktatūrą“, – skelbė užrašas ant vieno iš plakatų universiteto, išugdžiusio ne vieną Prancūzijos politikų kartą, lange. Šią aukštąją mokyklą yra baigęs ir pats 40-metis E. Macronas.
Ši studentų akcija surengta po ne vieną savaitę keliuose šalies universitetuose vykusių sėdimųjų protestų ir demonstracijų.
Tuo tarpu geležinkelio darbuotojai pradėjo ketvirtąjį streikų raundą, smarkiai sutrikdžiusį susisiekimą traukiniais.
Buvo numatyta, kad trečiadienį ir ketvirtadienį kursuos tik vienas iš trijų TGV greitųjų traukinių ir vienas iš keturių tarpmiestinių traukinių.
Susisiekimas su Londonu „Eurostar“ traukiniais neturėtų būti smarkiai sutrikdytas: skelbiama, kad kursuos keturi iš penkių traukinių.
Ketvirtadienį išeiti į gatves raginami valstybės tarnautojai, globos namų darbuotojai ir studentai. Tai bus jau antroji jų protesto akcija per mažiau nei mėnesį. Kovo 22 dieną panašioje demonstracijoje dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių, rodo policijos duomenys.
Priešingai nei pastarąjį kartą, ketvirtadienio streikas turėtų paveikti ir metropoliteno tinklą.
Didžiausios Prancūzijos profesinės sąjungos CGT energetikos sektoriaus darbuotojų atstovas trečiadienį taip pat pranešė, jog galvojama apie „tikslinius“ elektros energijos tiekimo nutraukimus.
E. Macronas, gegužės 14 dieną minėsiantis pirmąsias metines prezidento poste, supranta, kad ant kortos pastatytas jo, kaip reformatoriaus, įvaizdis, todėl sako nenusileisiantis ir neatsisakysiantis pastangų pertvarkyti viešąjį sektorių.
Jaunas ir ambicingas centristinių pažiūrų Prancūzijos lyderis taip pat susiduria su pasipriešinimu Europoje jo planams reformuoti Europos Sąjungą. Kai kuriuos jo pasiūlymus skeptiškai vertina ir didžiausia ES ekonomika Vokietija.
Tačiau antradienį E. Macronas sulaukė tvirto palaikymo Prancūzijos parlamente – žemieji rūmai triuškinama balsų dauguma pritarė jo pristatytai didžiulių skolų slegiamos valstybinės geležinkelių įmonės SNCF reformai.
Prabilo „demokratija“
Vyriausybės planams atsisakyti neterminuotų darbo sutarčių ir ankstyvos pensijos garantijų naujai į SNCF priimamiems darbuotojams pritarė 454 Nacionalinės Asamblėjos nariai, 80 balsavo prieš šį įstatymo projektą.
„Demokratija ragina profesines sąjungas rasti sprendimą, kuris pajudintų reikalus į priekį, o ne atgal“, – sakė Darbo ministrė Muriel Penicaud televizijai „France 2“, prasidėjus ketvirtam geležinkelininkų streikų etapui.
Nuo balandžio pradžios geležinkelio mašinistai ir kiti geležinkelio linijų darbuotojai nedirba dvi iš penkių darbo dienų.
Jie žada tęsti savo akciją mažiausiai iki birželio 28 dienos.
Tuo metu studentai yra pasiryžę protestuoti dėl permainų, kurios leis universitetams atrinkinėti aukštojo mokslo siekiančius kandidatus, vadindami tai nemokamo mokslo principo pažeidimu.
Tačiau visi šie protestai nė iš tolo neprimena masinių viešojo sektoriaus streikų, dėl kurių dešiniųjų vyriausybė buvo priversta atšaukti savo pensijų reformą 1995 metais, arba 1968 metų studentų ir darbininkų maišto, dėl kurio Paryžius buvo virtęs tikru mūšio lauku.
E. Macronas tikisi, kad jo planuojama geležinkelio reforma, kuri dabar perduota svarstyti Senatui, bus greitai priimta, ir protestuotojai turės nuleisti garą.
Prezidentą palaiko didžioji visuomenės dalis. Kaip rodo Prancūzijos viešosios nuomonės instituto (Ifop) atlikta apklausa, 61 proc. respondentų pritaria vyriausybės planuojamai reformai.
