Prancūzija susigrąžino didžiausios pasaulio vyndarės vardą, kurį 2007 ir 2008 metais buvo perleidusi Italijai.
Tarptautinė vyno ir vyndarystės organizacija (OIV) paskelbė, kad 2009 metais Prancūzijoje buvo pagaminta 45,7 mln. hektolitrų vyno. Tuo metu Italijos vyndariai pagamino 2 mln. hektolitrų mažiau (45,5 mln. hektolitrų) ir užėmė antrąją vietą. Be to, pasaulyje vėl ėmė didėti prancūziško vyno paklausa, nors ji dėl palyginti didelių šio gėrimo kainų buvo sumažėjusi ir vynas buvo tapęs tikra prabangos preke.
Prancūzija ir Italija nuolat konkuruoja tarpusavyje, stengdamosios parduoti kuo daugiau savojo vyno ir reklamuodamos jo gerąsias savybes. Tačiau praeitais ir užpraeitais metais tai geriau sekėsi daryti Italijai, kuri 2008-aisiais buvo pagaminusi 47 mln. hektolitrų vyno, arba 8 proc. daugiau nei 2007 metais. Tuo tarpu prancūzai taip pačiais metais pagamino tik 44 mln. hektolitrų, arba 5 proc. mažiau šio nuo senų laikų vertinamo gėrimo.
Prancūzija gali džiaugtis dar labiau, nes 2009 metais pasaulyje buvo pagaminta 268 mln. hektolitrų vyno, t. y. beveik tiek pat kiek ir užpernai. Tai rodo, kad prancūziško vyno žmonės ėmė pirkti daugiau kitose valstybėse pagaminto vyno sąskaita.
Europoje kaip ir anksčiau vyno gamyboje lyderiauja trys šalys - Prancūzija, Italija ir Ispanija. Nuo jų gerokai atsilieka Portugalija, Rumunija bei Graikija. Šios valstybės taip pat iš visų jėgų stengiasi užkariauti kuo daugiau jei ne pasaulio, tai bent Europos rinkos.
